UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos instituto“ architektai, išanalizavę ir įvertinę Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją ir dokumentus, siūlo VI fortą paversti atviru daugiafunkciniu kultūros, edukaciniu ir poilsio kompleksu, galinčiu sudominti ne vien kauniečius, bet ir miesto svečius.
Šiame didelės apimties dokumente numatomas visų forto statinių restauravimas, menkaverčių želdinių iškirtimas, ekspozicinių, visuomeninių ir rekreacinių erdvių suformavimas. Didžiąją forto dalį ketinama skirti karo technikos eksponatams, tačiau dalyje pastatų būtų galima vykdyti visuomeninę, komercinę ir kultūrinę veiklą – įrengti konferencijų sales, kavines, administracines patalpas. Forto prieigose bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
Daug galimybių teikia ir didžiulė forto teritorija, kurios žaliosios zonos turėtų būti nuolat atviros miestiečiams. Išnaudojant amfiteatro formos forto vidinio kiemo reljefą siūloma įrengti lengvų konstrukcijų tribūnas bei sceną, o čia vykstančius koncertus ar kitus renginius galėtų stebėti per tris tūkstančius žiūrovų. Be to, veja apželdinta forto teritorija šiltuoju metų laiku puikiai tiktų jaunimo stovyklų organizavimui, todėl architektai numatė vietas ir palapinių statymui.
„Projektinių pasiūlymų parengimas yra didžiulis proveržis pirmyn, leisiantis aiškiai matyti forto plėtojimo kryptį ir pagrindinius planuojamus pokyčius. Planuojama 2014 metų miesto biudžete numatyti lėšų gautais pasiūlymais paremto VI forto tvarkybos darbų projekto parengimui, o forto restauravimo darbus tikimasi pradėti 2015 metais, užsitikrinus dalinę ES struktūrinių fondų finansinę paramą“ – kalbėjo Kauno miesto tarybos narė Gintarė Skaistė, vadovaujanti VI forto atgaivinimu besirūpinančiai darbo grupei.
Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis pastebėjo, kad vadovaujantis VI forto specialiuoju planu, jau 2014 metais galima pradėti ir savaime išaugusių želdinių, ardančių forto statinius, šalinimo darbus.
Kauno miesto savivaldybė yra pasirašiusi ketinimų protokolą su Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija dėl Vytauto Didžiojo karo muziejaus karo technikos skyriaus įkūrimo VI forte. Taip pat čia savo veiklą vykdyti norėtų ir istorinių transporto priemonių savininkus vienijanti asociacija „Retromobile“. Pažymėtina ir vietos bendruomenės, organizuojančios forto teritorijos tvarkymo talkas, iniciatyva.
Idėja prikelti netoli miesto centro esančią apleistą vietovę ir įkurti karo paveldą demonstruojančią ekspoziciją pastaruoju metu sparčiai skinasi kelią. Vyriausybė pritarė Kauno savivaldybės prašymui perduoti VI fortą miestui, vėliau patvirtintas teritorijos specialusis ir detalusis planai. Forto teritorijoje ir prieigose buvo iškirsti menkaverčiai ir avarinės būklės medžiai, iškapoti krūmokšniai, surinktos šiukšlės, išvežtos stambiagabaritės ir statybinės atliekos. Tikimasi, kad optimaliausią forto veiklos organizavimo ir valdymo modelį bei finansavimo alternatyvas pasiūlys šiuo metu rengiamas įgyvendinimo planas.
VI forto atgimimui – ir Europos ekspertų patirtis
Projektinių pasiūlymų ir įgyvendinimo plano parengimas iš dalies finansuojamas tarptautinio projekto AT FORT, remiamo ES regioninės plėtros fondo programos INTERREG IVC, lėšomis.
Šiame projekte Kauno miesto savivaldybės administracija dalyvauja kartu su kitų dešimties Europos šalių partneriais.
„Šio projekto įgyvendinimo metu, pasinaudojant gerąja partnerių patirtimi atgaivinant gynybinio paveldo objektus ir pritaikant juos naujoms funkcijoms, bus parengti ne tik projekte dalyvaujančių partnerių kultūros paveldo objektų veiklų įgyvendinimo planai, bet ir parengtos rekomendacijos Europos Komisijai siekiant atkreipti dėmesį į gynybinio paveldo objektų problematiką visoje Europoje“, – teigė Andrius Baranauskas, Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas.
„Iš užsienio pavyzdžių matome, kad siekiant atgaivinti apleistus fortus svarbiausia yra jiems parinkti tinkamas funkcijas. Solidžią patirtį pritaikant fortifikacinius objektus sukaupę užsienio partneriai, kurie Kaune lankėsi šių metų gegužės mėnesį, pabrėžė, kad vien muziejine veikla VI forte apsiriboti nerekomenduotų. Daugelio tradicinių muziejų problema yra tai, kad be eksponatų apžiūrėjimo jie nesiūlo kitų užsiėmimų, todėl kartą tokį muziejų apėjęs žmogus antrą kartą ten sugrįžti nemato prasmės. Džiugu, kad projektinius pasiūlymus parengę architektai šią grėsmę įvertino, VI fortui pasiūlydami ir kitokių veiklų, kurios turėtų vilioti žmones čia nuolat sugrįžti praleisti savo laisvalaikio“, – pridūrė Kultūros paveldo skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Rimas.
