Baisiausiame Londono kalėjime kalintys lietuviai vienijasi – reikalauja savo teisių

Prabangių automobilių vagystėmis kaltinamas Juozas Franckevičius teismo nusprendė laukti kalėjime, nors gali tai daryti laisvėje. Vyras savanoriškai dienas leidžia įkalinimo įstaigoje, kur renka duomenis būsimam ieškiniui dėl pažeidžiamų kalinių teisių.

Viename seniausių sostinės kalėjimų galioja griežtos vidaus taisyklės, tačiau įstaigos darbuotojai jomis nesivadovauja ir, kaip tvirtina kaliniai, daro ką nori ir kada nori. Oficialiame kalėjimo tinklalapyje nurodoma, kad darbo dienomis kameros atrakinamos 7:30 ryte, tačiau J.Franckevičius tikina, kad tai daroma tik 9:30.

Pasak kalinio, dušo procedūroms kalėjime skiriama valanda, tačiau 100 žmonių turi naudotis vos keturiomis, užuolaidų neturinčiomis kabinomis. „Dušuose – antisanitarinės sąlygos, vos teka vanduo, tad tokiam skaičiui žmonių išsimaudyti beveik neįmanoma. Sienos – apipelijusios ir dvokia“, – teigė J.Franckevičius.

Jam pritarė ir toje pat įstaigoje už muštynes kalintis bei šiuo metu deportacijos laukiantis Audrius Burneikis: „Duše maudžiausi prieš 3 su puse mėnesio, nes ten taip nešvaru, kad baisu užsikrėsti kokia nors liga. Prausiuosi savo kameroje po čiaupu“.

Viename seniausių sostinės kalėjimų galioja griežtos vidaus taisyklės, tačiau įstaigos darbuotojai jomis nesivadovauja ir, kaip tvirtina kaliniai, daro ką nori ir kada nori.

5 mėnesius Pentonville dienas leidžiantis Donatas Kniukšta taip pat peikia sąlygas dušuose, mat juose tvyro nemalonus kvapas. Tiesa, šio kalėjimo aprašyme skelbiama, kad visi jame esantys 7 sparnai buvo restauruoti. Juose sutvarkyti dušai, pagerintos sanitarinės sąlygos bei sukurtas geros kokybės apgyvendinimas.

Taip pat visur esą įvesti telefonai, kuriais kaliniai gali susisiekti su išoriniu pasauliu. Tuo tarpu J.Franckevičius tvirtino, jog skambučiams kasdien skiriama per mažai laiko, kad visi norintieji sulauktų savo eilės.

Asmeninio archyvo nuotr./Juozas Franckevičius.

Teisininkė Kristina Venzlauskaitė, atstovaujanti kaltinamiesiems, laukiantiems bausmės įvairiuose Londono kalėjimuose, tvirtino, kad sąlygos Didžiosios Britanijos kalėjimuose nėra blogos, tačiau viskas priklauso nuo konkrečios įstaigos.

„Sąlygos Pentonville kalėjime galėtų būti geresnės. Tai labai senas kalėjimas, todėl jį reikėtų uždaryti arba visiškai atnaujinti“, – 15min.lt sakė teisininkė.

Kalinių sveikata nesirūpinama

Teisingumo ministerija skelbia, kad Pentonville kalėjimą prižiūri trijų labdaros organizacijų medikai bei nuolat dirba įstaigos samdomi gydytojai. Vyriausybė skelbia, kad kaliniai turi teisę į tokią pačią sveikatos priežiūrą, kaip ir laisvieji. Tuo tarpu lietuviai kaliniai skundžiasi, kad jų sveikata niekam nerūpi.

Už muštynes nuteistas D.Kniukšta tvirtino įkalinimo įstaigoje susidūręs su daugybe sveikatos sutrikimų, tačiau jam pagalba taip ir nebuvo suteikta. Pasireiškus neištveriamiems nugaros skausmams vyrui gydytojas davė paracetamolio ir pasiūlė po savaitės parašyti prašymą dėl vizito. Prašymas buvo patenkintas po dviejų mėnesių, tačiau per tą laiką lietuviui prireikė vaistų nuo egzemos ir pasireiškė širdies bei kepenų skausmai. Jam buvo pasiūlyta atvykti po 6 savaičių, tačiau vizito vyras laukia jau du mėnesius.

Pentonville kamerose įrengti greitosios pagalbos mygtukai, kuriuos galima nuspausti, jei staiga sušlubuoja sveikata. Pasak D.Kniukštos, į pagalbos šauksmą apsaugos darbuotojai nereaguoja, negana to, vyras įsitikinęs, kad laiku nesulaukę pagalbos kaliniai miršta.

„Neseniai čia mirė žmogus, buvo pranešta, kad nusižudė, bet esu įsitikinęs, kad jam tiesiog laiku nebuvo suteiktas gydymas. Pats mačiau, kaip priešais esančioje kameroje degė pagalbos lemputė, o priėjęs apsaugos darbuotojas net nepažvelgė į vidų ir ją paprasčiausiai išjungė. Paspaudus mygtuką pagalbos tenka laukti bent valandą. Juk per tiek laiko galima ir numirti“, – atviravo deportacijos kalėjime laukiantis lietuvis.

Duše maudžiausi prieš 3 su puse mėnesio, nes ten taip nešvaru, kad baisu užsikrėsti kokia nors liga.

Prireikus medikų pagalbos negavo ir kitas lietuvis, A.Burneikis, ilgiau nei mėnesį laukiantis vizito pas stomatologą.

Vyrą kankina stiprūs danties skausmai, tačiau jam neduodama ne tik vaistų, bet ir nesuteikiamas vizitas pas specialistą. Tačiau danties skausmas – ne vienintelė kalinio problema: „Ant kojos išaugo skaudantis guzas, o gydytojas pasakė, kad nieko čia tokio, liepė daugiau vaikščioti ir guzas pats išnyks. Neįsivaizduoju, kaip gali išnykti auglys. Man reikia operacijos“.

Nors kalintys lietuviai neretai įsitikinę, jog prastai elgiamasi tik su jais, teisininkė K.Venzlauskaitė tvirtina priešingai. „Žmogaus teisių pažeidimai paliečia visus kalinius įkalinimo įstaigose bei deportacijos centruose, ne tik lietuvius“, – sakė specialistė.

Pentonville kalėjime dienas skaičiuojantys lietuviai svarsto, kad įvairūs susirgimai gali atsirasti dėl antisanitarinių sąlygų, prasto maisto, sergančių kameros draugų bei nešvaros kalėjimo viduje ir kieme.

„Pagal tvarkaraštį, valandą per dieną galima įkvėpti gryno oro, pasivaikščioti po teritoriją. Deja, išėjus į lauką patenki į sąvartyną, virš kurio gyvenantys kaliniai meta šiukšles tiesiai per langą. Ir kvapas, ir vaizdas – ne iš geriausių. Po tokio vaikščiojimo gali užsikrėsti kokia infekcija ar susirgti. Taip pat, tokie pasivaikščiojimai – kur kas retesni, nei valanda per dieną. Vidutiniškai per mėnesį išeiname 15 kartų po pusvalandį“, – skundėsi J.Franckevičius.

Jo poziciją palaikė ir D.Kniukšta bei A.Burneikis, tvirtinę, kad pasivaikščiojimai kieme nėra sveiki, mat neaišku, koks oras tvyro virš jame besimėtančių šiukšlių. Kalėjimo B sparne kalintys vyrai skundėsi, kad net ir toks abejotinai malonus užsiėmimas jiems suteikiamas retai, esą trūksta prižiūrinčiųjų pareigūnų.

Sąlygos Pentonville kalėjime galėtų būti geresnės. Tai labai senas kalėjimas, todėl jį reikėtų uždaryti arba visiškai atnaujinti.

„B kategorijos kaliniai yra įkalinti didžiąją dienos dalį. Jų kasdienybė galėtų būti pagerinta, vykdant švietėjišką veiklą ir rengiant kursus kaliniams“, – apie nemalonią lietuvių padėtį kalbėjo teisininkė K.Venzlauskaitė.

Lietuviai nori būti išgirsti

Apie savo gyvenimą belangėje lietuviai emigrantai atviravo neslėpdami savo tapatybių, bei noriai atsakydami į klausimus. Kadangi žurnalistai į šią įkalinimo įstaigą neįleidžiami, nuteistieji bei kaltinamieji su 15min.lt bendravo popieriniais laiškais.

Besąlygiškas kalinių atvirumas – retas reiškinys, ypač kalbant apie gana konservatyvius lietuvius. Advokatė K.Venzlauskaitė tokį kalinčiųjų elgesį aiškino paprastai: „Manau, kad jie tai daro, nes nori kažką pakeisti, informuoti visuomenę apie sąlygas, kuriomis jie privalo gyventi kalėjime. Jie nori pranešti žmonėms apie tai, kas vyksta kalėjimuose ir ką jiems tenka išgyventi ir ištverti kiekvieną dieną“.

Visi įkalintieji laiškuose tvirtino susidūrę su neregėtais Europos žmogaus teisių pažeidimais. Neturintys finansinių galimybių pasisamdyti advokatą ir ilgai nesulaukiantys reikiamos teisinės pagalbos, lietuviai tenori pasidalinti savo istorijomis su kuo daugiau žmonių.

Didžiojoje Britanijoje kaliniai turi galimybę skųstis dėl kalėjimo sąlygų, tačiau pasak lietuvių, į šiuos skundus nei kalėjimo vadovybė, nei Teisingumo ministerija neatsižvelgia, jų neregistruoja arba net įmeta atgal į kamerą.

Vienas iš daugiau nei 200 nusiskundimų kalėjimu pateikusio J.Franckevičius prašymu buvo patenkintas. Anksčiau Pentonville gyventojai galėdavo skaityti knygas tik iš numatyto sąrašo ir tik anglų kalba. Jos nemokantys kaliniai buvo diskriminuojami, tad lietuvis pasiekė, jog nuteistiesiems būtų leista atsisiųsti skaitinių net iš savo gimtųjų šalių.

Į kitus vyro skundus numota ranka, be to, jis nubaustas už tai, kad per daug skundžiasi. Į vienutę už nederamą elgesį uždarytas kalinys paskelbė bado streiką, tačiau ir šis jo žingsnis nesulaukė kalėjimo vadovybės dėmesio.

Teisininkė K.Venzlauskaitė neslėpė, kad kalėjimas, kuriame sėdi trys kalbinti lietuviai, senas ir priskirtas didesnės rizikos grupei, todėl gyvenimas jame skiriasi nuo kitų: „Skirtinguose kalėjimuose sąlygos skiriasi. Apskritai, mažesnės rizikos kalėjimai yra geriau valdomi ir teikia geresnes sąlygas kaliniams. Tuo tarpu didesnės rizikos kalėjimuose ir senuose kalėjimuose sąlygos yra labai blogos“.