Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 11 18

Baksnoja į lėktuvų skrodžiamą dangų ir klausia: „Ką čia purškia, jei oro uostai uždaryti?“

Feisbuke skelbiamas Vilniaus padanges įamžinęs vaizdo įrašas, kuriame rodomas lėktuvų subraižytas sostinės dangus. Įrašo autoriai stebisi, kad danguje matomi lėktuvai, nors oro uostai neva uždaryti, ir konstatuoja – purškiami chemikalai. Tai nėra tiesa.
Vilniaus oro uostas
Vilniaus oro uostas / LTOU nuotr.

„Oro uostai uždaryti, tai kas čia skraido? Ką purškia?“, – klausiama vaizdo įrašo apačioje užrašytu tekstu. Daugiau nei 500 kartų feisbuke pasidalintame vaizde rodomas Vilnius. Tai konstatuoti leidžia viename kadrų matomas miesto televizijos bokštas.

15min nuotr./Klaidinantis įrašas socialiniame tinkle
15min nuotr./Klaidinantis įrašas socialiniame tinkle

Klausimą keliantį klipą skelbusios anketos autorė atsakymą pateikia komentaruose. Pateikiamas dar vienas vaizdo įrašas, kuriame esą „vaizdas iš viršaus“, o lėktuvai esą palieka vadinamuosius chemtreilus.

„Chemtreilų“ sąmokslo teorijai daugiau nei dvidešimt metų, o jos pradžia siejama su 1996 m. pasirodžiusia JAV oro pajėgų (USAF) ataskaita, kurioje pasakojama apie bandymus daryti įtaką orams.

Pavadinimas „chemtreilai“ yra pakeista lėktuvų paliekamo kondensacijos pėdsako „contrail“ (ang. condensation + trail) forma. Sąmokslą mokslas atmeta.

Stipriausio smūgio teorijos šalininkai sulaukė 2016 m., kuomet į teorijos šalininkų turimus duomenis gilinosi 77 atmosferą studijuojantys mokslininkai.

76 iš 77 mokslininkų pateikė išvadas, kuriose teigiama, kad nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad vykdoma slapta visuotinė atmosferos veiksnių valdymo programa.

Vienas mokslininkas teigė nutolusio regiono dirvoje aptikęs daugiau bario, nei tikėtasi. Vis dėlto masinės kontrolės sąmokslo teorijos nepatvirtino nė vienas jų.

„Uždaryti oro uostai“

Skirtingai nei teigiama vaizdo įrašą lydinčiame tekste, Lietuvos oro uostai nėra uždaryti. Vien lapkričio 18 d. suskaičiavome 10 į Vilnių atvykstančiųjų ir 7 išvykstamuosius skrydžius. Daugiau informacijos sostinės oro uosto tinklalapyje.

Lietuvos padange naudojasi ne tik mūsų šalyje nutupiantys orlaiviai. Mūsų šalies oro erdvę prižiūrinčios valstybinės įmonės „Oro navigacija“ duomenimis, vien per 17-a šio mėnesio dienų virš Lietuvos skrido per 4 tūkst. orlaivių. 516 orlaivių pakilo iš Lietuvos, o 506 nusileido mūsų šalyje.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus oro uostas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus oro uostas

Situaciją oro erdvėje galima stebėti ir tiesiogiai, pasitelkus flightradar24.com paslaugas. Oro uostai Lietuvoje nėra uždaryti, todėl komercinius skrydžius padangėje galima matyti ir toliau.

Pandemijos įtaka

Nors skrydžiai iš mūsų šalies ir į ją vyksta, COVID-19 pandemija skrydžių apimtis gerokai sumažino. Pavyzdžiui, valstybės valdoma bendrovė Lietuvos oro uostai ketina atleisti 48 darbuotojus.

Lietuvos oro uostai, valdantys Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, dėl koronaviruso krizės pirmąjį pusmetį patyrė 1,968 mln. eurų grynųjų nuostolių, jos pajamos buvo 11,665 mln. eurų (du kartus mažiau nei pernai). Vien aviacinės veiklos pajamos smuko 2,1 karto iki 7,263 mln. eurų.

Šiuo metu lėktuvai iš Lietuvos ir į ją skraidina 32 kryptimis, tačiau šis skaičius nuolat kinta. Prieš metus buvo 80 krypčių. Bendras keleivių srautas per metus – spalį, palyginti su pernai spaliu – smuko 88 proc., o skrydžių skaičius – 62 proc.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais