„Teismas suformulavo baudžiamosios atsakomybės ribas, nurodydamas, kad tyčinis balsavimas, paremtas priešingais teisei ketinimais ir pagrindais, siekiant neprarasti atlyginimo už praleistus posėdžius, imituojant dalyvavimą Seimo posėdyje – buvimą darbe, yra nusikalstamas elgesys, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę“, – sako valstybės kaltintojas buvusio parlamentaro byloje Vytautas Kukaitis.
Tačiau ir Generalinė prokuratūra, ir Apeliacinis teismas pabrėžia, kad kiekvienas atvejis dėl galimo balsavimo pažeidimo turi būti vertinamas individualiai. Tą pabrėžė ir nuosprendį paskelbęs Apeliacinio teismo teisėjas Kęstutis Jucys.
Pasak prokuroro, šiuo sprendimu taip pat yra suformuluota taisyklė, kad Baudžiamasis kodeksas yra vienintelis teisės aktas Lietuvoje, kuris reguliuoja dokumento suklastojimo, dokumento nusikalstamo panaudojimo atvejus.
„Tai yra, kad Seimo statutas neturi privalomos, išankstinės, svaresnės galios prieš Baudžiamąjį kodeksą. Tais atvejais, kai Seimo nariai balsuoja už kitus ir daro pažeidimus, numatytus Statute, jeigu jie turi nusikaltimo požymių, tais atvejais tokia veika gali būti laikoma nusikaltimu“, – sako V.Kukaitis.
Teisme apklausti kiti buvę parlamentarai aiškino, kad balsuoti Seime už kitą asmenį buvo kasdienybė, taip elgėsi ir Seimo senbuviai.
A.Sacharuko bylos tyrimas užtruko apie septynerius metus. Per tą laiką suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas už dokumentų klastojimą. Dėl šio nusikaltimo A.Sacharukui byla nutraukta. Pasak prokuroro, tyrimas užsitęsė, nes Seimas neleido A.Sacharuko patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Todėl reikėjo sulaukti kadencijos pabaigos, kad politiką būtų galima patraukti atsakomybėn.
Eksparlamentarą 2015 metų liepą išteisinęs Vilniaus apygardos teismas tada pažymėjo, kad dėl A.Sacharuko balsavimo Seimo sprendimai nesikeitė, Seimas nebuvo priverstas perbalsuoti, svarstyti įstatymai įsigaliojo ir veikia. Tada Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas sakė, kad šį verdiktą dar galės įvertinti apeliacinio ir kasacinio teismo teisėjai, ir jų vertinimas gali būti kitoks, nei Vilniaus apygardos teismo teisėjų.
Prokuratūra prašė eksparlamentarą pripažinti kaltu ir skirti 3 tūkst. eurų baudą. Teismas paskyrė beveik perpus mažesnę – 1882 eurų baudą.
Apeliacinis teismas pirmadienį buvusį Seimo narį A.Sacharuką pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto dokumento panaudojimo.
Teismas sako, kad ankstesnis išteisinamasis nuosprendis naikinamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių
„A.Sacharukas akivaizdžiai suvokė, jog tyčia piktnaudžiauja tarnyba, pažeidžia Konstitucijos nuostatas ir galiojančius įstatymus. Akivaizdu, kad šiais veiksmais Aleksandras Sacharukas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką, todėl padarė didelę žalą valstybei“, – rašoma nuosprendyje. Taip pat pažymima, kad turėdamas aukštąjį išsilavinimą, gyvenimišką bei darbo patirtį Seime, politikas suprato savo veiksmų pavojingumą ir priešingumą teisei.
Apeliacino teismo nuosprendyje rašoma, kad A.Sacharukas, tyčia pažeisdamas Seimo nario priesaiką ir teisės aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, 2010 metų sausio 14 ir sausio 19 dienomis – iš viso 12 kartų, neteisėtai panaudojo Seimo nario L.Karaliaus Seimo nario pažymėjimą. Teisėjų kolegijos nuomone, L.Karaliaus Seimo nario pažymėjimo panaudojimo tikrą valią galėjo išreikšti tik teisėtas jo turėtojas – tai yra L.Karalius.
Teismas konstatavo, kad buvęs politikas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir pažemino bei diskreditavo Seimo nario vardą, sumenkino Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą, dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.
A.Sacharukui ir L.Karaliui Seime surengta apkalta. Po balsavimo L.Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A.Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
