„Užbėgti į vieną iš išankstinio balsavimo vietų ir pabalsuoti iš anksto rinkėjai gali vos per keletą minučių, tačiau retas žino, kokia yra išankstinio balsavimo voko kelionė iki kol jis pasiekia rinkimų apylinkę pagal rinkėjo deklaruotą gyvenamąją vietą ir kodėl balsuojant iki rinkimų dienos reikia net dviejų vokų“, – iš anksto balsavusių rinkėjų biuletenių logistiką komentavo VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Pasak jos, išankstinio balsavimo metu ant kiekvieno voko yra nurodyta rinkėjo savivaldybė ir rinkimų apylinkė ir visos 60 savivaldybių rinkimų komisijų vokus su rinkėjų biuleteniais rūšiuoja suformuodamos kitoms savivaldybėms skirtus paketus, kuriuose yra tų konkrečių savivaldybių rinkėjų vokai su biuleteniais, o saviškius pasilieka.
Į šiuos paketus patenka tie vokai, kuriuos rinkėjai užklijavo balsuodami išankstinio balsavimo vietose ir tie, kuriuos rinkimų komisijų nariai iš rinkėjų gavo vykdydami balsavimą ligoninėse, socialinės globos įstaigose, kariniuose vienetuose ir bausmių atlikimo vietose.
Rinkimų sekmadienį šie paketai su rinkėjų vokais išvežiojami visoms savivaldybėms, kurių rinkėjai balsavo iš anksto būdami ne savo savivaldybėje. Gavusi vokų paketus, kiekvienos savivaldybės rinkimų komisija paskirsto ir išvežioja juos po savo savivaldybės rinkimų apylinkes pagal tai, kur kiekvienas rinkėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
Pasak VRK pirmininkės, „ jei rinkėjas yra Juodkrantės gyventojas, o balsavo Kaune, jo vokas iš pradžių yra nuvežamas į Neringos savivaldybės rinkimų komisiją Nidoje ir po to – į Juodkrantėje esančią rinkimų apylinkę. Arba jei rinkėjas gyvena Antakalnyje, o balsavo Vilniaus Lukiškių aikštėje, jo voką Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisija atitinkamai perduoda Antakalnio apylinkės rinkimų komisijai“.
Rinkimų apylinkėse vokai su rinkėjų biuleteniais yra saugomi iki balsavimo pabaigos.
Sekmadienį, 20 val. pasibaigus balsavimui, rinkimų komisija iš pradžių suskaičiuoja balsadėžėje rastus biuletenius ir užfiksuoja rezultatą balsų skaičiavimo protokole. Tik tada pradedami skaičiuoti vokuose atkeliavę rinkėjų balsai.
„Tiems, kurie niekada nedirbo rinkimuose, tokia biuletenio kelionė per Lietuvą gali pasirodyti labai sudėtinga, tačiau mums tai – įprasta balsavimo organizavimo proceso dalis“, – kalbėjo apie rinkimų užkulisius pasakojanti Lina Petronienė.
Ji pasidalijo ir vokais gautų biuletenių skaičiavimo procesu.
„Iš pradžių atplėšiamas didysis (išorinis) vokas ir pagal jame esantį informacinį rinkėjo lapelį patikrinama, ar tas konkretus rinkėjas nėra balsavęs rinkimų dieną, kadangi tokią teisę rinkėjas turi. Svarbu paminėti, kad šio patikrinimo metu mažasis (vidinis) vokas su jame esančiu balsavimo biuleteniu negali būti atplėštas“, – akcentavo VRK pirmininkė.
Jei VRK informacinė sistema ir įrašas popieriniame rinkėjų sąrašo lape parodo, kad rinkėjas buvo rinkimų apylinkėje sekmadienį ir balsavo, mažasis vokas atidedamas į šalį ir toliau balsų skaičiavime nedalyvauja.
Tik kai rinkimų komisijos narys įsitikina, kad rinkėjas nebalsavo rinkimų sekmadienį, jo mažasis vokas antspauduojamas ir neatplėštas metamas į balsadėžę kartu su kitų rinkėjų mažaisiais vokais. Pasibaigus visų informacinių rinkėjo lapelių patikrinimui, mažieji vokai išpilami iš balsadėžės stebint visiems rinkimų komisijos nariams ir stebėtojams. Pasak Linos Petronienės, „tai svarbu, kad būtų išsaugota rinkėjo balsavimo paslaptis“.
Tada mažieji vokai yra atplėšiami, iš jų išimami biuleteniai, suskaičiuoti rinkėjų balsai suvedami į VRK informacinę sistemą, iš kurios išpublikuojami tiesiai į VRK interneto svetainę, kur visi rinkėjai ir kandidatai gali stebėti rinkimų rezultatus.
„Šis procesas paaiškina, kodėl balsų skaičiavimo vakarą kartais tenka ilgėliau palaukti rezultatų iš didžiųjų rinkimų apylinkių ir tų apylinkių, kurių rinkėjai aktyviai balsavo iš anksto“, – kalbėjo VRK pirmininkė, pakviesdama rinkėjus rinkimų sekmadienio vakarą stebėti rinkimų rezultatus VRK svetainėje.
