Seimas antradienį priėmė naujos redakcijos Diplomatinės tarnybos įstatymą, kuris pakelia mažiausiai uždirbančių diplomatų atlyginimus, numato didesnes socialines garantijas, tikslina diplomatų atrankos ir paskyrimo procedūras. Už įstatymą balsavo 74 Seimo nariai, prieš – du, susilaikė penki parlamentarai.
Tačiau daugiausiai diskusijų Seimo kilo ne dėl įstatyme numatytų pokyčių diplomatinėje tarnyboje, o dėl jame įrašomos „partnerystės“ sąvokos.
Įstatyme apibrėžiant diplomato šeimos narius tarp jų įrašomas ir parneris – dabartinė teisės akto redakcija kaip šeimos narius apibrėžia tik diplomato sutuoktinį ir vaikus iki 20 metų, jei jie dar nebaigę vidurinės mokyklos.
Konservatorius Audronius Ažubalis su grupe Seimo narių siūlė partnerio sąvoką iš įstatymo braukti, tačiau už tai balsavus 59 Seimo nariams, prieš – 40, susilaikius 23 parlamentarams sąvoka liko įstatyme.
Opozicinių „valstiečių“ atstovė Asta Kubilienė sakė, kad šiuo įstatymu „neįėjus pro duris, bandoma eiti per langą“, siekiant įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę.
„Šiame projekte atsiranda partnerystės sąvoka, tai dar kartą įrodo, kad valdantieji neketina trauktis nuo partnerystės įteisinimo, nors neseniai registruotas Civilinės sąjungos projektas. Įstatymas kuria pareigas ir teises partneriams, kuriomis partneriai negalės pasinaudoti, nes Lietuvos teisinėj sistemoj Partnerystės įstatymui nepritariama“, – kalbėjo A.Kubilienė.
Konservatorius Žygimantas Pavilionis ragino balsuoti už įstatymą, teigdamas, kad jis pagerins sąlygas diplomatams, nes šiuo metu į tarnybą nebeįmanoma pritraukti motyvuotų, talentingų žmonių.
„Aš norėčiau paprašyti balsuoti už šį įstatymą, nes neįsivaizduojat, kiek diplomatų jo laukia. Diplomatinė tarnyba per paskutines kadencijas išgyveno tam tikrų sunkumų, paliko geriausi žmonės. Anksčiau į vieną vietą būdavo po penkis–šešis žmones, dabar neįmanoma prikalbint diplomatų į tą tarnybą jungtis“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.
„Valstietis“ Dainius Kepenis piktinosi įstatyme įrašyta partnerystės sąvoka, sakydamas, kad taip „šaukštas deguto sugadina medaus statinę“.
„Tikrai svarbus įstatymas, kurio laukia diplomatų bendruomenė, bet jis negali būti priimtas, nes jame dar vienas Trojos arklys, 59 kartus įstatyme pavartotas žodis „partneris“, „partnerystė“, tai reiškia, kad mes ruošiamės tam didžiajam Lietuvos nušeiminimui, partneriavimui“, – kalbėjo D.Kepenis.
Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovė konservatorė Laima Liucija Andrikienė pažymėjo, kad tai yra „svarbiausias diplomatinės tarnybos stiprinimo paketo įstatymas“.
„Diplomatų bendruomenė jo seniai laukia, visi, kurie dirba Užsienio reikalų komitete, tai puikia žinome. Svarbu tai, kad šiuo įstatymu bus didinami žemiausi pareiginių algų koeficientai, nustatomos papildomos skatinimo priemonės, socialinės garantijos“, – sakė Seimo komiteto vadovė.
Įstatymą inicijavusi Užsienio reikalų ministerija (URM) tikisi, kad nauja jo redakcija stiprins profesionalią diplomatinę tarnybą, didins jos patrauklumą ir konkurencingumą.
„Profesionali, stipri diplomatinė tarnyba leidžia veiksmingai atstovauti Lietuvos interesams tiek tarptautinėse institucijose, tiek dvišaliuose santykiuose“, – URM pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Šiais įstatymo pakeitimais didiname diplomatinės tarnybos patrauklumą ir užtikriname skaidrų diplomatų teisės į karjerą realizavimą, šaliname prielaidas politiniams paskyrimams ir subjektyviems sprendimams. Diplomatinėje tarnyboje bus nustatyta teisinga, kompetencija ir pasiektais rezultatais grįsta diplomatų skyrimo į pareigas, diplomatinių rangų suteikimo ir pareiginės algos nustatymo sistema“, − teigė jis.
Šiais įstatymo pakeitimais didiname diplomatinės tarnybos patrauklumą.
Įstatymo pakeitimais numatomos patrauklesnės diplomatų darbo sąlygos, didinama pareiginė alga žemiausios ar vidutinės grandies diplomatų pareigybėms, nustatomos papildomos skatinimo priemonės ir garantijos Lietuvos diplomatinių atstovybių darbuotojams ir jų šeimos nariams, dirbant padidintos rizikos šalyse.
Numatyta, kad naujos redakcijos Diplomatinės tarnybos įstatymas įsigaliotų šių metų rugsėjo 1 dieną.
Partnerystė šiuo metu yra įrašyta Civiliniame kodekse bei nurodoma kai kuriuose kituose įstatymuose, tačiau partnerystės institutas negalioja, kol nėra priimtas atskiras jį reglamentuojantis įstatymas.
Liberalių pažiūrų politikai siekia priimti partnerystę įteisinantį įstatymą, tačiau priešinantis didelei daliai opozicijos ir kai kuriems valdančiųjų atstovams projektai nesulaukia reikiamos paramos.
Praėjusį pavasarį Seimas per pateikimą atmetė Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo norėta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Praėjusią savaitę valdantieji registravo naują Civilinės sąjungos įstatymo projektą, jį vadindami kompromisiniu, tačiau konservatyvūs politikai sukritikavo ir naują versiją.
Partnerystės ir civilinės sąjungos įteisinimo oponentai kaip alternatyvą registravo Civilinio kodekso pataisas, kuriomis vietoje partnerystės pasiūlė numatyti artimo ryšio susitarimą, kuris galiotų konkrečiose įstatymų nustatytose srityse.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
