Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai sukėlė didžiulį pasipiktinimą. Paskelbus A.Lukašenkos pergalę, pokyčių ir tikrosios demokratijos išsiilgę baltarusiai susivienijo į protestus, sulaukusius tarptautinio atgarsio.
Trūko kantrybė
Nors žinia apie pasipiktinusią Baltarusijos visuomenę ir abejonių keliančius rinkimus apskriejo aplink pasaulį, tai – ne pirmasis toks atvejis šioje valstybėje. A.Lukašenka prezidento kėdėje praleido penkias kadencijas, nuo pat 1994-ųjų.
Jau po 2006-ais metais vykusių rinkimų, kuriuose A.Lukašenka vėl buvo paskelbtas nugalėtoju, prasidėjo pirmieji protestai, kuriuose dalyvavo pokyčių ištroškę baltarusiai ir opozicijos nariai. Nepaisant protestų, A.Lukašenka toliau liko prezidento poste, o po 2015-ųjų metų rinkimų scenarijus pasikartojo.
Tačiau ir šie protestai neatnešė demokratijos siekiančiai visuomenei norimų rezultatų. Panašu, kad tai, kas vyksta Baltarusijoje – jau susiformavusi tendencija. Kuo išskirtiniai 2020-ųjų metų protestai?
Pasak doc. dr. Andžejaus Pukšto, šį demokratinį judėjimą nuo praėjusių išskiria tai, kad Baltarusijoje susiformavo pilietinė visuomenė ir jos kantrybė išseko. Baltarusiai subrendo kaip tauta ir pilietinė valstybė.
„Ko gero, visuomenei daro įtaką ir visos permainos, kurios vyksta aplink – Europos Sąjungoje. Tai taip pat galėjo lemti didesnė prieiga prie žiniasklaidos, šiuolaikinės jos priemonės. Baltarusiams įtaką galėjo padaryti ir Ukrainos bei Moldovos pavyzdžiai“, – apie priežastis dėl pasikeitimų visuomenėje pasakojo politologas.
