Siūlymas V.Putinui
Ši diskusija prasidėjo nuo pirmosios R.Valatkos provokacijos: jis priminė, kaip prieš keletą metų Aliaksandras Lukašenka siūlė kitos didelės valstybės prezidentui Vladimirui Putinui padaryti bendrą Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių dieną ir tą dieną nustatyti liepos 15-ąją.
„Žinote, kokia tai diena – Žalgirio mūšio diena. Ne Vilniui siūlė, ne D.Grybauskaitei, ne V.Adamkui. Kitas dalykas – kažkada Alvydas Nikžentaitis bylojo per radiją, kad mes, lietuviai, mėgstame išgalvoti savo istoriją, prasimanyti pramanų, o baltarusiai yra protingesni, jie tiesiog vagia mūsų istoriją. Tai klausimas visiems keturiems – aš negaliu sutikti su tokia diskusijos formuluote, kokia yra čia, aš manau, kad bendra lietuvių ir baltarusių valstybė. Na atsiprašau, kai Mindaugas kūrė valstybė, jis jokių baltarusių nežinojo. Ir Vytautas jokių tokių baltarusių nežinojo. Jie žinojo rusėnus, kurių vieni tapo ukrainiečiais, kiti baltarusiais“, – įžangoje kalbėjo R.Valatka.
Jis taip pat klausė, kada gi atsirado tokie baltarusiai – juk net Konstantinas Kalinauskas save vadino litvinu, lietuviu. O viduramžiais valstybė buvo karalius, o karalius buvo lietuvis.
Istorikas Aleksandras Gruša iš Baltarusijos nacionalinė mokslų akademijos priminė, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila tapo Lenkijos karaliumi, bet karūna juk nuo to lietuviška netapo.
Jau pavogė?
Tuo tarpu Andrejus Kazakevičius iš instituto „Палітычная сфера“ iš karto įsitraukė į R.Valatkos pasiūlytą žaidimą. Po R.Valatkos pastabos, kad naujienų portalai Lietuvoje kasmet parašo nemažai tekstų apie tai, kaip baltarusiai vagia mūsų istoriją. „Aš tokiais atvejais sakau: LDK istorija yra tokia didelė, kad užteks ir lietuviams, ir baltarusiams, liks dar ir žydams, ir vokiečiams, ir lenkams. Vytautas Didysis toks didelis, kad paklodės nereikia plėšyti“, – kalbėjo R.Valatka.
Nesakysime, kad baltarusiai vagia istoriją, nes tai jau seniai praėjo. Iš jūsų perspektyvos žiūrint, procesai baigti, – sakė A.Kazakevičius.
Į tai A.Kazakevičius atsakė: „Aš pasakyčiau, kad jie tai jau padarė – nesakysime, kad baltarusiai vagia istoriją, nes tai jau seniai praėjo. Iš jūsų perspektyvos žiūrint, procesai baigti.“ Lydimas salės juoko jis tęsė: „Aš to proceso nevertinčiau, kad mes kažką vagiam. Baltarusiai tiesiog savaip interpretavo praeitį, kuri tapo pagrindu šiuolaikinei baltarusių tautai. Gal net ne etinei, o politinei. Šiuolaikiniam kultūriniam kraštovaizdžiui ir t.t. Bet tai nebuvo vagystė ir tikrai jau ne iš lietuvių. Baltarusiško LDK suvokimo pagrindas yra rusiakalbė XIX a. istoriografija, o ne tai, ką darė patys lietuviai. Tai tiesiog įsisavinimo procesas, kas buvo su istorija, praeitimi šiuolaikinės baltarusių tautos.“
Jis taip pat minėjo, kad jeigu LDK kunigaikščiai veikė Baltarusijos teritorijoje, jeigu šimtai ir tūkstančiai lietuvių kalbėjo baltarusių kalba, čia plėtota kultūra, tai kaip to galima nevadinti baltarusiškais dalykais. Tik esą ne kaip baltarusių tautos šių dienų supratimu. „Tai savaiminis procesas, kuris jau įvykęs“, – kalbėjo A.Kazakevičius.
Neturime Baltarusijos istorijos lietuviškai
Prof. A.Nikžentaitis priminė, kad iš esmės nediskutuojama apie baltarusių indėlį į LDK kūrimą, reikėtų kalbėti apie tai, nuo kada tas indėlis atsirado. „Savo ištakose Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo etninių lietuvių kūrinys, nors turime suprasti, kad etniniai lietuviai ir šiuolaikinė lietuvių tauta yra ne tas pats. Bet kita vertus čia iškyla didžiulė problema, nuo kada šita valstybė tampa bendra mūsų valstybė. Turime tuomet apie LDK galvoti kaip apie imperiją. (…) Turime žiūrėti, kada rusėnai integruojami į politinį elitą. Šita integracija prasideda ne anksčiau kaip XVI a.“, – kalbėjo Lietuvos istorikas.
LDK instituto vadovas Rūstis Kamuntavičius pasakojo norėjęs parašyti Baltarusijos istoriją lietuviškai. Tai būtų padaręs pirmasis, tačiau jo kreipimasis dėl finansavimo – atmestas. Esą niekam nereikia tokio dalyko, nors lietuviškai nėra išleista jokios Baltarusijos istorijos ar baltarusių istorikų darbų.
Į klausimą, kas pirmi – baltarusiai ar lietuviai – išleis savo kalba kaimyninės šalies istoriją, Lietuvos ir Baltarusijos mokslininkai atsakė skirtingai. A.Nikžentaitis teigė manąs, kad parašys pirmieji tie, kurie peržengs per savo provincialumą. A.Gruša teigė esąs tikras, kad jeigu Klaipėdoje forume susirinko būrys istorikų, tai galima tiesiog priimti sprendimą ir parašyti tą istoriją.
Jo kolega iš Baltarusijos A.Kazakevičius atsakė kitaip, jo manymu, tikrai lietuviai tą kaimynų istoriją parašys, nes čia bent jau yra kam ją rašyti.
