Politinėje plotmėje Lietuva laikosi kritiškos pozicijos Aliaksandro Lukašenkos režimo atžvilgiu, portale belarusdigest.com rašo Baltarusijos interneto žurnalo „Idea“ vyr. redaktorius Ryhoras Astapenia. Vilniuje įsikūrę daugelio užsienio fondų ir organizacijų, dirbančių su Baltarusijos pilietine visuomene, biurai.
Ryhoras Astapenia: Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kuriai Baltarusijos izoliacija yra pelninga.
Prekyba tarp Lietuvos ir Baltarusijos pernai pasiekė rekordinį lygį. Lyginant su ankstesniais metais, ji ūgtelėjo 8 proc. ir pasiekė 2,3 mlrd. dolerių. Teigiamas balansas yra Lietuvos pusėje (eksportas iš mūsų šalies sudarė 1,4 mlrd. dolerių). Baltarusiai jon važiuoja vis dažniau ir dažniau – ne tik apsipirkti, bet ir praleisti savaitgalį.
Į šią sumą neįtrauktos kai kurios lėšos, pavyzdžiui, mokesčiai Klaipėdos uostui. Pernai A.Lukašenka grasino prekių eksportą nukreipti į Rusiją, bet tai ir liko žodžiai.
Paradoksalu, stebisi autorius, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kuriai Baltarusijos izoliacija yra pelninga. R.Astapenios teigimu, mūsų šalis laikosi dvejopos politikos: viena vertus, remia opoziciją ir pilietinę visuomenę, bet ekonominėje erdvėje bendradarbiauja su režimu.
Naudos gauna ir oro uostas
Dėl protekcionistinių veiksmų baltarusiams tapo pigiau apsipirkti Lietuvoje, net įskaičiavus kainą už vizą ir transporto išlaidas. Vilnius siekia, kad politinė situacija Baltarusijoje pasikeistų, bet tai esą atneš nedaug naudos. Priešingai – būtent dabartinė padėtis esą atitinka ekonominius Lietuvos interesus.
Išpardavimas prekybos centre sulaukė žmonių antplūdžio |
Mūsų šalies prekybos centrai, pavyzdžiui, „Akropolis“ ir „Ozas“, daugybei baltarusių yra bene pagrindinis kelionės tikslas, bet naudos gauna ir kavinės, viešbučiai, turizmo bei nekilnojamojo turto agentūros, mat žmonės atvyksta ne tik apsipirkti, bet ir pailsėti.
Prekybinininkai savo ruožtu aktyviai reklamuojasi Baltarusijoje ir ieško rusiškai kalbančių darbuotojų. Reklamos bendrovės „AD Hunters Baltics“ duomenimis, baltarusių lšlaidos sudaro 10-15 proc. mažmeninės prekybos Vilniuje apyvartos, o kai kuriuose prekybos centruose ši dalis siekia 30 proc.
Per vieną apsilankymą baltarusiai gali išleisti iki 450-600 dolerių. Jie perka viską – drabužius, maistą, namų apyvokos reikmenis, prekes vaikams, kosmetiką. Kai kurie net padangas keičia. Mat čia esą viskas pigiau nei Baltarusijoje, juoba kad pasienyje galima susigrąžinti PVM.
Vilniaus oro uostą baltarusiai dažnai pavadina „Minsk-3“. Anot rašinyje cituojamo oro uosto atstovo Edvino Levaškevičiaus teigimu, čia kasdien sulaukiama 240-250 baltarusių, jie sudaro maždaug dešimtadalį keleivių.
Tai irgi yra Baltarusijos valdžios protekcionizmo rezultatas. Ji saugo vietos kompaniją „Belavia“ nuo pigių avialinijų konkurencijos. Be to, kadangi Baltarusija nepriklauso ES-JAV atviros erdvės sutarties šalims, jai pačiai sunku pasiūlyti pigesnių kelionių.
Organizatorių nuotr./ Baltarusiai studentai bendrauja su globos namų vaikais |
Pilietinės visuomenės sostinė
Vilnius rašinyje vadinamas Baltarusijos šiuolaikinės pilietinės visuomenės sostine. Nevyriausybinės organizacijos čia, vos 30 km nuo sienos, turi daugiau biurų nei Minske. Kadangi šios šalies valdžia atsisako jas registruoti, nevyriausybininkai ir opozicijos veikėjai keliauja į Vilnių.
Užsienio fondai, padedantys baltarusių opozicijai, – amerikiečių Tarptautinis respublikonų institutas, Nacionalinis demokratijos institutas ir „Freedom House“, Vokietijos Konrado Adenauerio fondas – taip pat renkasi Lietuvos sostinę.
Viena svarbiausių baltarusiams institucijų Vilniuje išlieka Europos humanitarinis universitetas. Minskas šį universitetą uždarė 2004 m., bet Vakarų pagalbos dėka jis kitąmet atnaujino veiklą Lietuvoje. Paskaitas čia skaito žinomi Baltarusijos politiniai veikėjai ir žurnalistai. Be to, Vilniuje baltarusiams rengiami seminarai, mokymai ir konferencijos.