Spalio viduryje užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas du kartus buvo susitikęs su trąšas gabenančios bendrovės „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ atstovais, šiems atvykus į Lietuvą.
15min žiniomis, tai nurodoma įvykių chronologijoje, kurią „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė valstybės institucijoms. Apie šiuos susitikimus, nenurodydamas šaltinių, taip pat buvo skelbęs portalas tv3.lt.
Užsienio reikalų ministerija komentuoti susitikimus atsisako, motyvuodama nacionalinio saugumo interesais.
Užsienio reikalų ministerija 15min taip pat patvirtino, kad gruodžio 7-ąją, JAV sankcijų įsigaliojimo išvakarėse, savo interneto svetainėje pakeitė informaciją apie tai, kaip Lietuvoje turi būti taikomos JAV sankcijos.
Susitikimai – po slaptumo skraiste
Pateiktoje įvykių chronologijoje nurodoma, kad E.Meilūnas su BKK atstovais susitiko spalio 19 ir 22 dienomis.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį patvirtino rudenį pasirašęs įsakymus dėl leidimo BKK atstovams atvykti į Lietuvą, bet teigė tai padaręs bendra tvarka ir su jais nesusitikęs.
Susitikimai tarp Lietuvos diplomatų ir Baltarusijos trąšų milžinės atstovų įvyko pastariesiems derantis su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl galiojančios krovinių gabenimo sutarties pakeitimo, kuriuo įtvirtinti avansiniai atsiskaitymai už trąšų pervežimą.
Spalio 18-ąją su BKK atstovais buvo susitikęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška. Kaip skelbiama, tuomet baltarusiai pristatė savo planus sumokėti avansus iki sausio–vasario mėnesių. Nurodoma, kad apie šį pokalbį M.Bartuška informavo E.Meilūną, o po dienos viceministras ir pats susitiko su Baltarusijos verslininkais.
Kaip teigiama, spalio 21 dieną „Lietuvos geležinkeliai“ ir BKK pasirašė susitarimą dėl avansinių mokėjimų. Pastarieji nieko nelaukė ir tą pačią dieną pervedė pinigus už krovinius iki gruodžio vidurio. Spalio 22-ąją apie tai buvo informuotas E.Meilūnas, kuris tądien su jais susitiko ir dar kartą.
Diplomatinėje praktikoje būna susitikimų, kurių negalime nei patvirtinti, nei paneigti, nei komentuoti jų turinio
Užsienio reikalų ministerija atsakyme 15min teigė negalinti nei patvirtinti, nei paneigti, kad tokie susitikimai iš tiesų vyko.
„Diplomatinėje praktikoje būna susitikimų, kurių negalime nei patvirtinti, nei paneigti, nei komentuoti jų turinio, nes dažnais atvejais tai būna susiję su nacionalinio saugumo interesais“, – nurodė ministerija.
Įvykių chronologijoje nurodoma, kad „Lietuvos geležinkeliai“ E.Meilūną apie situaciją informavo nuo rugpjūčio 30 dienos, kai bendrame susitikime dalyvavo ir URM sankcijų grupės vadovė Renata Jasilionytė. Teigiama, kad E.Meilūnas buvo informuojamas ir apie visus avansinius mokėjimus.
Pats viceministras nuo praėjusio pirmadienio – gruodžio 13 dienos – atostogauja, į darbą jis turėtų sugrįžti tik po Kalėdų.
15min URM klausė, ar E.Meilūnas tikrai buvo tas žmogus, kurį „Lietuvos geležinkeliai“ nuolat informavo apie esamą situaciją ir avansinius mokėjimus už trąšų krovinius, ar jis buvo informuotas ir apie komercinį pasiūlymą, kurį Lietuvos bendrovė gavo iš vienos finansinės įstaigos, pasiryžusios aptarnauti mokėjimus ir po sankcijų įsigaliojimo. Ministerija į klausimus neatsakė, o juos gavusi pateikė bendro pobūdžio komentarą.
-
Penkeri M.Bartuškos metai su „Lietuvos geležinkeliais“: svarbiausi darbai ir klaidos
-
G.Nausėda apie I.Šimonytės sprendimą: tai ne pergalė, o veikiau pralaimėjimas
-
Vyriausybinė komisija tikrina sutartį su „Belaruskalij“, tęs darbą kitą savaitę
-
I.Šimonytė abejoja, ar Seimui teiks S.Skuodžio siūlomą projektą dėl „Belaruskalij“
-
Klaipėdos uosto direkcija pasitiki A.Lataku, galutinį sprendimą priims ministras
„Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją su prašymu padėti susisiekti su atsakingomis JAV institucijomis dėl sankcijų esmės. Ministerija padėjo įgyvendinti šį bendrovės poreikį“, – rašoma 15min pateiktame atsakyme.
Ministerijos 15min taip pat klausė, ar E.Meilūnas gautą informaciją perdavė ministrui Gabrieliui Landsbergiui, tačiau į šį klausimą atsakymo ministerija taip pat nepateikė.
„Užsienio reikalų ministerija, veikdama savo kompetencijos ribose, palaikė ir palaiko nuolatinį ryšį bei nuolat dalinosi visa gaunama informacija su savo strategine partnere – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“, – teigia URM.
Pagal 15min turimą įvykių chronologiją, pokalbiai tarp URM ir JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) bei Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovų vyko iki pat gruodžio pradžios, paskutinysis jų įvyko likus savaitei iki sankcijų įsigaliojimo – gruodžio 1 dieną.
Teigiama, kad šiame pokalbyje OFAC atstovai patikino, kad jei sandoriuose nedalyvauja JAV subjektai, jie tiesiogiai negalioja.
Pokytis URM interneto svetainėje
URM Lietuvoje yra atsakinga už tarptautinių sankcijų įgyvendinimą ir jos interneto svetainėje yra skelbiama su tuo susijusi informacija.
Lietuvoje kilus ažiotažui dėl tranzito, ši informacija buvo pakeista gruodžio 7-ąją, likus dienai iki JAV sankcijų „Belaruskalij" įsigaliojimo.
Iki tol, apibūdinant JAV sankcijų poveikį, buvo nurodyta, kad jos yra „neprivalomos, bet rekomenduojamos Lietuvos Respublikos subjektams".
Likus vienai dienai iki sankcijų įsigaliojimo, šis užrašas pasikeitė.„Rekomenduojama pasitikrinti vertinant verslo rizikas“, – taip JAV sankcijas ministerija apibūdina nuo gruodžio 7-osios.
Ministerija tikina, kad toks pokytis atsirado siekiant paaiškinti situaciją.
„Tai buvo atlikta siekiant aiškiau surašyti, ką reiškia „rekomenduojamos“, – teigia ministerija 15min pateiktame atsakyme.
Gruodžio 7-ąją Seimo Užsienio reikalų komitetas paragino nedelsiant nutraukti trąšų gabenimą. Augant įtampai, valdančiųjų politikai tuomet teigė, kad dėl sankcijų taikymo dar yra neaiškumų, o „Lietuvos geležinkeliai“ paskutinę akimirką bandė grąžinti avansą už krovinius.
Gruodžio 8-ąją paskelbta, kad, nepaisant tądien įsigaliojusių JAV sankcijų, baltarusiškos trąšos ir toliau bus gabenamos per Lietuvą, nes avansai jau yra sumokėti į priekį. Dėl to šalyje kilo politinė įtampa.
Atsistatydinimo prašymus premjerei Ingridai Šimonytei netrukus pateikė tiek G.Landsbergis, tiek M.Skuodis. Pati ministrė pirmininkė, iki jai atmetant prašymus, sakė svarsčiusi galimybę atsistatydinti ir pati.
Paaiškėjus pirminei informacijai G.Landsbergis teigė buvęs informuotas tik apie pirmąjį avansinį mokėjimą, o apie kitus nežinojęs. M.Skuodis ne kartą teigė abejojantis, ar jam buvo pateikta visa informacija.
Motyvuodama sprendimą neatleisti ministrų, I.Šimonytė teigė, kad „ministerijoms teko veikti nepilnos informacijos sąlygomis".
Premjerė taip pat kritikavo „Lietuvos geležinkelius", kad dėl spalį padaryto sutarties pakeitimo įmonė nesikreipė į vyriausybinę komisiją. „Lietuvos geležinkeliai" tikina, kad pakeitimas dėl išankstinių atsiskaitymų yra neesminis.
„Lietuvos geležinkeliai“ tikina viso proceso metu bendravę su valdžios institucijomis ir perdavę visą informaciją, tačiau pasigedę aiškios politinės valios nutraukti sutartį bei neturėję teisinio pagrindo tai padaryti.
Visgi šią savaitę posėdžiavusi bendrovės valdyba nusprendė, kad generalinis direktorius M.Bartuška nesuvaldė visų reputacinių rizikų ir turėtų pasitraukti iš pareigų po pereinamojo laikotarpio. M.Skuodžio žiniomis, tai galėtų atsitikti sausio pradžioje.
Valdantieji konservatoriai dėl situacijos kaltina ir savo bendrapartietį Žygimantą Pavilionį bei ragina jį pasitraukti iš Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų. Tiesa, pats parlamentaras kol kas neketina to daryti.
