Kai kurių baltarusių galvose lietuviai – tik lituvisai ar „žmudai“: įrodinėjama, kad dabartinė mūsų tauta neturi nieko bendra su istorine Litva

Litvinizmas – radikali baltarusiško nacionalizmo atšaka, kurios vienos pagrindinių ideologinių nuostatų yra LDK bei ją valdžiusių kunigaikščių dinastijų baltiškos kilmės neigimas ir didelės Lietuvos teritorijos dalies, įskaitant Vilnių, priklausomybės kvestionavimas.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) šią savaitę perspėjo, kad litvinizmo šalininkų veikla gali padidinti tarpetninę įtampą Lietuvoje, tačiau nekelia realios grėsmės šalies suverenitetui ir pastaruoju metu nėra suaktyvėjusi.

Dar prieš dešimtmetį 15min rašė, kad kaimyninėje Baltarusijoje auga jaunuoliai, kuriems nuo mažens į galvas kalama, kad jie yra tikrieji LDK paveldėtojai, o Baltarusijos istoriografija teigia, jog mūsų valdovai buvo stačiatikiai, kalbėjo rusėnų kalba, Vilnius yra senoji baltarusių sostinė.

Kaip pastebi A.Dubonis, LDK rusiška arba baltarusiška prigimtis baltarusių istorikų darbuose visada yra pabrėžiama nuo XX a. pirmosios pusės.

Istorikas tai sieja tebevykstančia baltarusių etnogeneze, kurios pabaiga – vis dar miglose.

Asmeninio archyvo nuotr. /Artūras Dubonis

Jis pastebi, kad baltarusių etnosocialinė, politinė ir kultūrinė bendrija dabar yra skilusi į dvi nelygias dalis – į promaskvietiškus, kurių daugiau, ir provakarietiškus.

„Bet ir promaskvietiškieji nenori pavirsti rusais-maskvėnais, todėl visiems rūpi surasti arba sukurti istorines etnokultūrines atramas. Ir suranda LDK – dažniausiai XIII–XVI amžiaus, – kurią skelbia litvinų (ateityje baltarusių) tautos kūriniu. (...)

Nebaigtos etnogenezės problema lemia ir tai, kad baltarusiai vis dar negali susigyventi su savo valstybės sienų dabartiniais kontūrais, todėl kai kurių iš jų padūsavimai dėl Vilniaus ar net Smolensko priklausomybės, pažvairavimai į Lenkijos šiaurės vakarų dalį yra prognozuojami, bet neagresyvūs“, – interviu sakė Lietuvos istorijos instituto mokslininkas dr. Artūras Dubonis.

Skelbia litvinų tautos kūriniu

– Klausimų dėl LDK kilmės, kiek jos susiformavime dabartinių lietuvių, o kiek, tarkime, dabartinių baltarusių etnoso, indėlio, būta kone visada.

Žinoma, kad Baltarusijoje neretai teigiama, jog LDK paveldėtojai yra būtent baltarusiai, valdovai esą buvo stačiatikiai, kalbėjo rusėnų kalba, Vilnius yra senoji baltarusių sostinė ir pan.

Kai kurių Baltarusijos istorikų teorijas apžvelgėte ir savo straipsnyje „Saldus lietuvių gyvenimas „svetimu pasu“. Kodėl kažkokie svarstymai ar vyksmai yra? Su kuo tai sietumėte?

– Mano nuomone, tebevyksta baltarusių etnogenezė, o jos pabaiga vis dar miglose.

Jų etnosocialinė, politinė ir kultūrinė bendrija dabar yra skilusi į dvi nelygias dalis – į promaskvietiškus (tokių daugiau) ir provakarietiškus (tokių mažiau).

Lukas Balandis / BNS nuotr./Baltarusijos nepriklausomybės dienos minėjimas Vilniuje

Bet ir promaskvietiškieji nenori pavirsti rusais-maskvėnais, todėl visiems rūpi surasti arba sukurti istorines etnokultūrines atramas. Ir suranda LDK – dažniausiai XIII–XVI amžiaus, – kurią skelbia litvinų (ateityje baltarusių) tautos kūriniu.

Kita vertus, litvinų etnogenezę baltarusių intelektualai pristato prieštaringai.

Vieniems – tai sena tauta, sukūrusi Lietuvos valstybę XIII a. per etnokultūrinę simbiozę baltų ir rusų kontaktinėje zonoje tarp Vilniaus ir ant Nemuno aukštupio kairiųjų intakų įsikūrusių miestų: Naugarduko, Slonimo, Volkovysko.

Antrų įrodymuose litvinizacija vaisingai vyksta jau iki Lietuvos valstybės atsiradimo per lietuvių ir rusų vėlgi simbiozę, sintezę ir galop lietuvių asimiliaciją, ir XIV–XV a. pradžioje sukuria rusiškai (=baltarusiškai) kalbančią litvinų naciją: tarpinę etnokonfesinę, visai ne kalbinę, bendriją.

Didysis kunigaikštis Gediminas įjoja į Kijevą.Leonardo Chodzkos iliustracija knygai „La Pologne“

XV a. viduryje litvinai skilo į katalikus (lietuvius) ir stačiatikius (rusus arba rusėnus).

Treti tvirtina, kad litvinų nacija formavosi nuo XV a. vidurio per LDK lietuvių ir rusėnų bajorijos (šlėktos) integraciją, bet etnogenezę nutraukė unija su Lenkija Liubline 1569 m., kuri paskleidė lenkiškumą.

Į litvinų nacijos gimimą visada įtraukiamas Vilnius, kaip senas rusų gyvenamas miestas, lietuvių akultūracijos ir asimiliacijos vieta.

Į litvinų nacijos gimimą visada įtraukiamas Vilnius, kaip senas rusų gyvenamas miestas, lietuvių akultūracijos ir asimiliacijos vieta.

Nebaigtos etnogenezės problema lemia ir tai, kad baltarusiai vis dar negali susigyventi su savo valstybės sienų dabartiniais kontūrais, todėl kai kurių iš jų padūsavimai dėl Vilniaus ar net Smolensko priklausomybės, pažvairavimai į Lenkijos šiaurės vakarų dalį yra prognozuojami, bet neagresyvūs.

– Ar LDK kilmės klausimas, jūsų akimis, yra išspręstas, ar dar esama kokios erdvės svarstymams bei teorijoms, kad ši valstybė, kitaip nei nurodo mūsų ir kita istoriografija, galėjo būti ne lietuvių visuomenės raidos rezultatas?

– Mano supratimu, Lietuvos valstybės atsiradimo klausimas yra išspręstas.