Karinio mobilumo užtikrinimas yra vienas svarbiausių iššūkių tęsiant saugumo ir atgrasymo užtikrinimą prie rytinių Aljanso sienų, tad jautriausiai grėsmes jaučiančios šalys imasi lyderystės, – teigia R.Karoblis.
„Supaprastintas karinių pajėgų judėjimas tarp Šiaurės šalių ir Baltijos regiono valstybių gali tapti realybe dar šiemet. (...) Karinio mobilumo užtikrinimas yra vienas svarbiausių iššūkių tęsiant saugumo ir atgrasymo užtikrinimą prie rytinių Aljanso (NATO – BNS) sienų, tad jautriausiai grėsmes jaučiančios šalys imasi lyderystės“, – pranešime teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Šiaurės šalių grupės gynybos ministrai Nyderlanduose tarėsi, kaip pagreitinti sprendimus, kurie palengvintų karinį mobilumą grupės teritorijoje. Ministrai sutarė sukurti vadinamąją Šiaurės grupės erdvę.
Iniciatyvai pritarė visos susitikime dalyvavusios šalys: grupei vadovaujanti Jungtinė Karalystė, trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija, keturios Šiaurės šalys – Norvegija, Švedija, Suomija, Danija, taip pat Lenkija, Nyderlandai ir Vokietija.
Pasak R.Karoblio, tikėtina, jog paspartės ir susitarimai dėl karinio mobilumo viso NATO aljanso mastu – karinis mobilumas yra ir tarp svarbiausių šią savaitę vyksiančio NATO gynybos ministrų susitikimo darbotvarkės klausimų.
Ministras teigia, kad Baltijos šalys jau pasiekė gerų rezultatų supaprastindamos leidimų išdavimo procedūras, o gerinant karinį mobilumą didžiausias dėmesys turėtų tekti infrastruktūros gerinimui ir ypač procedūrų supaprastinimui.
Pasak KAM, ministrai taip pat aptarė saugumo situaciją Baltijos jūros ir Šiaurės Atlanto regione ir tolesnę sąveiką su Rusija. Sutarta dėl būtinybės stiprinti strateginę komunikaciją, kaip atsvarą intensyviai vykdomai Kremliaus režimo propagandai.
Susitikime gynybos ministrai taip pat sutarė glaudžiau bendradarbiauti keičiantis informacija apie vykstančias pratybas.
Po susitikimo Hagoje R.Karoblis vyks į Briuselį, kur dvi dienas dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime.
