Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas, biologas Arūnas Grušas šventinę dieną ilsėjosi namuose, tad gyvūnų globos draugijos automobilį jau atėjo su vandeniu mažyliui ir jį pagirdė.
– Gėrė nelaimėlis daug ir paskui kietai kietai užmigo, – pasakojo jau 36 metus ruonių jauniklius gelbstintis biologas. – Net tikrinom, ar gyvas, išsigandom, kad šitaip nurimo. Tikrai buvo išvargęs.
Praėjusiais metais į muziejų atvežti 22 nusilpę ruoniukai
Ketvirta para naujajame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre gydomam jaunikliui dabar atstatomas prarastas skysčių balansas, leidžiami priešuždegiminiai vaistai, jis stiprinamas vitaminais. Ruoniukas jau paragavo ir žuvytės – per zondą maitinamas trinta silkės košyte. Pirmo maitinimo metu gavo vos 50 g, jeigu gerai jaučiasi, kito maitinimo metu pridedama dar 50 g. Jauniklis šeriamas kas keturias valandas, o laikas miegui – nuo 22 iki 7 val.
Pernai į Lietuvos jūrų muziejų buvo atgabenti net 22 ruoniukai. Trys neišgyveno, kiti pasveikę ir sustiprėję buvo paleisti atgal į Baltiją, Paskutinės dvi ruoniukės – Svila ir Zunda – paliko muziejų tik prieš mėnesį.
Šiemet išgelbėti mažyliai taps pirmąją ruonių jauniklių karta, kurie bus apgyvendinti moderniame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre. Iki šiol ruoniukai buvo gydomi viename iš administracijos pastato kabinetų, įrengus ten dvi vonias. Praėjusių metų pabaigoje atidarytame centre ir ruoniukų, ir jais besirūpinančių darbuotojų laukia jau visai kitos sąlygos. Čia įrengti šeši vidiniai baseinai, keturi mažieji lauko baseinai ir didysis net 280 kubinių metrų talpos baseinas. Centro komplekse yra ir gyvūnų apžiūrų kabinetas bei operacinė. Centras skirtas ne tik ruonių reabilitacijai, dabar čia jau gydoma keletas vandens paukščių.
Įprastai jūros bangų išmesti nusilpę ruoniukai Lietuvos pajūryje randami kovo–balandžio mėnesiais, todėl šiuo laiku vaikštant pajūryje gyventojams reikėtų būti atidesniems. Be to, ne visi žino, kaip teisingai reikėtų elgtis pastebėjus ruonių mažylį.
– Ruonį Lietuvos pajūryje gali išvysti labai retai, todėl nenuostabu, kad pastebėjus ruoniuką žmonės iškart puola su juo fotografuotis, o drąsesni – dar ir bando paglostyti. Reikėtų nepamiršti, kad ruonis yra laukinis gyvūnas, kuris, negana to, dar ir smarkiai nusilpęs, išsigandęs, todėl gali reaguoti agresyviai, bandyti gintis ir net įkasti jam padėti bandančiam žmogui, – perspėja Arūnas Grušas.
Gyvenimą šiems gyvūnams paskyręs biologas sako, kad prie paplūdimyje pastebėto nusilpusio ruoniuko artintis nederėtų, nes mažylis gali išsigąsti ir pulti atgal į vandenį. Pamačius nusilpusį gyvūną reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir atsiliepusiam operatoriui nurodyti tikslią ruoniuko vietą, būklę bei kitas svarbias detales, pavyzdžiui, matomas žaizdas.
– Tuomet pagalbos centras susisiekia su Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojais, o mes kreipiamės į VšĮ „Būk mano draugas“, su kuria pasirašėme sutartį dėl ruoniuko atgabenimo, – sako Arūnas Grušas. – Ruoniuką pastebėjusių žmonių kasmet prašome, kad, esant galimybei, liktų netoliese iki mums atvykstant, stebėtų gyvūną ir pasaugotų jį nuo laukinių gyvūnų ar paukščių bei apie tinkamą elgesį informuotų ir kitus žmones.
Baltijos pilkaisiais ruoniais Lietuvos jūrų muziejui padeda rūpintis Aplinkos ministerija. Ji skiria lėšų Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
