Tai pirmas kartas ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje, kai didesnę Baltijos kelio dalį žygio dalyviai ketina įveikti neįgaliųjų vežimėliais. Startuoja žygis penktadienį, 9 val., Vilniaus Katedros aikštėje. Anot organizatorių, iššūkių netrūksta, o pagrindinė problema likus kelioms dienoms pasirodė esanti susijusi su valstybinės institucijos finansavimu. Tie pinigai lyg ir buvo žadami, bet sprendimai vėluoja.
Atsakymas vėluoja
„Labai nekokiomis spalvomis viskas čia mums piešiasi. Mes esame suplanavę, kad gausime finansavimą iš Sporto rėmimo fondo ir iš jo galime organizuoti šį didįjį žygį atkartojant Baltijos kelią. Tačiau vėluojant atsakymams dėl tos programos finansavimo, viskas kažkaip veliasi.
Ir vietoj to, kad pasiruoštume ir gerai nusiteikę lauktume tos dienos, kauptume jėgas ilgam renginiui, tai dabar reikia sukti galvas, kaip mums reikės išgyventi, ką reikės daryti. Viešbučiuose nakvynės užsakytos, transportas organizuotas, viskas padaryta... Jau antradienis, penktadienį išvažiuojame, o jokio aiškumo nėra“, – 15min sakė Ginta Žemaitaitytė iš Lietuvos žmonių su negalia sąjungos, atsakinga už šį žygį.
Atsakymas turėtų atkeliauti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), tačiau, organizatorių duomenimis, kol kas nėra įsakymo dėl finansavimo skyrimo. Tad belieka neramiai laukti.
Vėluojant atsakymams dėl programos finansavimo, viskas kažkaip veliasi. Ir vietoj to, kad gerai nusiteikę lauktume tos dienos, reikia sukti galvas, kaip išgyventi, – sakė G.Žemaitaitytė
Pažado nebuvo?
Savo ruožtu ŠMSM, kurios komentarą 15min pateikė ministerijos Komunikacijos skyrius, tvirtina, kad pažado skirti pinigų nei buvo, nei galėjo būti.
„Šiais metais pirmą kartą lėšos sporto veikloms skirstomos nebe uždarai, o atsakingai įvertinus projektus keliais etapais ir pasitelkus ekspertus iš įvairių sporto sričių. Pirmiausia buvo atrinkti projektai, kurie atitinka keliamus reikalavimus ir gali būti finansuojami. Juos įvertino ekspertai ir savo vertinimus pateikė Sporto projektų komisijai, kuri teikia galutinį siūlymą ministrui dėl lėšų skyrimo projektams.
Tad pinigai negalėjo būti pažadėti – jie skiriami konkurso būdu po kelių etapų atrankos.
Tad pinigai negalėjo būti pažadėti – jie skiriami konkurso būdu po kelių etapų atrankos“, – teigiama komentare.
Taip pat ministerija tikina, kad išvadas dėl finansavimo paskelbs artimiausiu metu: „Šiuo metu baigiamas vertinimas ir pačiomis artimiausiomis dienomis – šiandien arba rytoj (antradienį arba trečiadienį – red. past.) – bus paskelbta išvada. Jeigu projektui būtų skirtas Sporto rėmimo fondo finansavimas, tai nurodytos ir jo vykdymo metu patirtos išlaidos būtų padengtos, net jei projektas bus pradėtas nesulaukus fondo finansinės paramos.“
Patys važiuos atkarpas
Šis žygis ypatingas. Kaip sako G.Žemaitaitytė, nebuvo galvojama apie galimybę visą atstumą įveikti neįgaliųjų vežimėliais, tačiau bent jau per Lietuvą ketinama taip važiuoti kaip galima daugiau.
Iš viso į šį žygį ruošiasi 17 asmenų grupė: 10 neįgaliųjų su vežimėliais, 4 vairuotojai, iš kurių du irgi yra su negalia. Jie keliaus mikroautobusais. „Važiuosime vežimėliais tik atkarpas, kad ir koks būtų mūsų noras, kad ir kaip mes čia treniruotumėmės, ruošiamės. Bet nuvažiuoti 600 km yra nerealu, neturėjome tokio siekio“, – sakė organizatorė.
Tarkim, autostradoje nuo Vilniaus iki Panevėžio pakanka vietos važiuojantiems neįgaliesiems vežimėliais. Žadama itin paisyti saugumo reikalavimų, tačiau keliai ne visur net turi pakankamo pločio šalikeles. Ypač tai pasakytina apie kelius nuo Pasvalio, per Latviją.
Lydės policija
„Tai tikrai nuostabus įvykis, iš mūsų vykstančios kompanijos gal tik vienas kitas buvęs Estijoje. Šis Baltijos kelias turės labai daug prasmių, daug įvykių viename. Žmonės pamatys ir Latviją, nes ir Rygoje turėsime šeštadienį renginį, planuojame ir susitikimą su neįgaliųjų organizacija, turėsime laiko praeiti ir Senamiesčiu. Tokiose kelionėse buvęs tik vienas kitas iš mūsų“, – sakė G.Žemaitaitytė.
Lietuvoje numatoma daug įvairių susitikimų rajonuose, esančiuose šiame kelyje, jie derinti ir su bėgikais – tradicinio estafetinio bėgimo Vilnius-Ryga-Talinas dalyviais. Šis bėgimas vyks šiemet jau 28 kartą, tokiu būdu atkartojant Baltijos kelią.
„Lietuvoje kelionės dalis bus ilgiausia, gal sunkiausia. Bet policija viską žino, esame suderinę, lydės, todėl mes gan drąsiai važiuosime keliu – čia labai geras važiavimas keliu Vilnius-Panevėžys, labai platūs kelkraščiai. Nuo Panevėžio iki Pasvalio jau kitaip, bet irgi ne blogiausias variantas. Ta ramybė, saugumas ir užtikrintumas, kad bus policijos palyda, ji informuota, viską žinos, yra labai svarbu. Lietuvoje važiuosime, kiek mūsų jėgos leis“, – teigė G.Žemaitaitytė.
Pagrindiniai iššūkiai yra ne kilometrai, o kaip kažką pakeisti, prisibelsti į žmonių galvas, kad praėjo 30 metų po Baltijos kelio, o ką mes turime? – sakė G.Žemaitaitytė.
Rasti nakvynės vietą – iššūkis
Ji taip pat paminėjo, kad rasti nakvynės vietą tokiai grupei neįgaliųjų tebėra iššūkis. Prieš žygį tikrindami būsimas sustojimų ir nakvynės vietas, organizatoriai įsitikino, kad supratimo, ko reikia neįgaliesiems, trūksta. Pasirodė, kad numatytoje nakvynės vietoje tualetų, dušų durys yra per siauros, kad ten būtų galima įvažiuoti su vežimėliu, nors šeimininkai tikino, jog vieta tam pritaikyta. Tad teko spręsti problemą.
G.Žemaitaitytė šypsosi: ne problema susirasti vietą pavalgyti, juk galima lėkštę ir ant kelių pasistatyti. O štai nakvynės vietos, tualetai jau visai kas kita.
Paklausta, kaip atsirinko dešimt dalyvių, žygio organizatorė neslėpė – tai bus patikrinti ir pasiruošę ilgam keliui bei jo išbandymams žmonės. Nerizikuota ieškant savanorių. Kaip sakė Ginta, juk ir bėgikai maratonui ruošiasi ne vieną dieną.
Pritaikymo pasigenda
Neįgaliųjų noras savaip pakartoti Baltijos kelią, tikimasi, primins ir apie egzistuojančias problemas, su kuriomis susiduria negalią turintys žmonės Lietuvoje.
„Pagrindiniai iššūkiai yra ne kilometrai, o kaip kažką pakeisti, prisibelsti į žmonių galvas, į supratimus, kad praėjo 30 metų po Baltijos kelio, o ką mes turime? Tos pačios sodybos, poilsio namai, statyti jau ir po Baltijos kelio, tačiau niekas nesikeičia arba keičiasi labai pamažu. Dažnai ieškoma galimybių, kaip apeiti tai, ką reikėtų padaryti, negu sukoncentruoti jėgas ir jas skirti tam padarymui“, – apie tai, kad neįgaliesiems vis dar nesukuriama tinkama aplinka, kalbėjo G.Žemaitaitytė.
Europos, pasaulio šalys kalba apie universalų dizainą, kad viskas turi būti padaryta visiems.
Lietuvoje dar yra rajonų, ištisų regionų, kur nėra neįgaliesiems pritaikytų nakvynės vietų. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovė sako, kad tiek jai, tiek kolegoms tenka ir pajuokauti, ir šaržuoti situaciją, nes įsigilinus tai atrodytų išties blogai – niekas prieinamumo prasme nesikeičia neįgaliesiems, mamoms su vežimėliais. Arba keičiasi labai lėtai.
„Europos, pasaulio šalys kalba apie universalų dizainą, kad viskas turi būti padaryta visiems. O mes išgirstame tokius dalykus, kaip šių metų pavyzdys: berods, vasarį paskelbta, kad Maču Pikču yra sudarytas maršrutas, pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia. Ir netrukus pasirodo straipsnis, kaip statomas Birštono bokštas nebus prieinamas žmonėms su negalia. Tokie palyginimai, pavyzdžiai tikrai gerai nenuteikia“, – nelinksmai šypteli G.Žemaitaitytė.
