„Šiandien mes tai vadiname švente, nors tai ir prisiminimų diena, ir diena, kai praradome savo valstybes visos trys šalys Ribentropo-Molotovo pakto pasekoje, bet šiandien sakome, kad tai šventė, šventė mūsų laisvės, šventė mūsų vienybės ir šventė to, kad visos šalys sugebėjome sukurti savo valstybes stiprias, savarankiškas, pagarbias kitoms“, – šeštadienį Vilniuje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Baltijos kelio jubiliejaus renginiai Vilniuje prasidėjo „Baltijos kelio sąšaukos“ išlydėtuvėmis. Sostinės Katedros aikštėje vilniečiai ir miesto svečiai palinkėjimus Lietuvai, o urna su jais keliavo Baltijos keliu. Pasak renginio organizatorių, palinkėjimai iš viso rašyti 47 Lietuvos vietose. Jie vėliau bus sudėti į „Baltijos kelio knygą“.
Sąšaukoje dalyvavusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė BNS sakė, kad džiugu buvo sutikti ne tik Baltijos kelyje dalyvavusius žmones, bet ir jaunimą.
„Tie susitikimai su žmonėmis „Baltijos kelio sąšaukoje“ primena tą jausmą, kurį patyrėme prieš 25 metus. Tačiau šiandien ypatingai džiugu sutikti daug jaunų žmonių ir jie tą jausmą išgyvena pirmą kartą, išgyvena savotiškai, bet jų akyse aš matau ryžtą prisijungti prie Lietuvos vienybės“, – BNS telefonu iš Pasvalio rajono sakė L.Graužinienė.
Susitikimai su žmonėmis „Baltijos kelio sąšaukoje“ primena tą jausmą, kurį patyrėme prieš 25 metus. Tačiau šiandien ypatingai džiugu sutikti daug jaunų žmonių ir jie tą jausmą išgyvena pirmą kartą, – BNS sakė L.Graužinienė.
Baltijos kelio jubiliejų įamžino ir pilietinė jaunimo akcija „Vėliavos kelias“. Prie Baltojo tilto išskleista rekordinė – 1 kilometro ilgio – Lietuvos trispalvė. Vėliava susideda iš keturių ritinių po 250 metrų, kurie simbolizuoja Lietuvos etninius regionus – Aukštaitiją, Žemaitiją, Dzūkiją ir Suvalkiją.
Trispalvė, kurią tris dienas siuvo 160 savanorių, iš Vilniaus keliaus po visus Lietuvos miestelius.
Vakare iškilmingoje Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai pasveikino susirinkusiuosius su Baltijos kelio jubiliejumi. Šia proga virš Katedros aikštės praskrido NATO oro policijos misijos naikintuvai, o į aikštę buvo įnešta rekordinio dydžio Lietuvos vėliava.
Tačiau žmonių akis dar labiau traukė trijų Baltijos šalių vėliavomis apgaubtas Gedimino pilies bokštas.
Lietuvos vadovė D.Grybauskaitė renginyje priminė, kad Baltijos šalių, kurios jau iškovojo laisvę, palaikymo kovoje dėl nepriklausomybės reikia ir Ukrainai.
Vėliau aikštėje vyko šventinis Baltijos šalių jaunimo grupių koncertas „Koks aš ir tu tokia ir Lietuva“. Jame pasirodė ir Ukrainos dainininkė Ruslana Lyžyčko – ji dėkojo Lietuvai už jos tautiečių palaikymą.
Baltijos kelio 25-mečio paminėjimą vainikavo Lietuvos ir Latvijos pasienyje, Pasvalio rajone, Saločiuose, atidengtas Baltijos keliui skirtas paminklas. Jį atidengė visų trijų valstybių parlamentų vadovai.
Paminklo, ant kurio pavaizduotos 3 poros susikibusių rankų, paminklo autoriai – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Bronius Leonavičius ir tautodailininkas Rimantas Zinkevičius.
Baltijos kelias – 650 km ilgio susikibusių žmonių, sustojusių sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – grandinė. Jis nusidriekė 1989 metų rugpjūčio 23dieną, minint 50-ąsias slapto Molotovo-Ribbentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines.
Spėjama, kad iš viso Baltijos kelyje stovėjo apie 2-2,5mln. žmonių, iš jų – apie 1 mln. iš Lietuvos.