Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 12 08

Baltijos šalių gynybos ministrai sutarė dėl kitų metų gynybos politikos prioritetų

Tolesnė NATO adaptacija, Europos Sąjungos (ES) saugumo iniciatyvų įgyvendinimas bei glaudus bendradarbiavimas su sąjungininkais užtikrinant Baltijos regiono saugumą – svarbiausi ateinančių metų Baltijos šalių gynybos politikos darbotvarkės klausimai, sutarė Liepojoje (Latvija) šiandien susitikę Baltijos šalių gynybos ministrai. Apie tai rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime.
Lietuvos kariuomenės diena
Kariuomenė / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Estijos gynybos ministras Jüri Luik bei Latvijos gynybos ministras Raimonds Bergmanis aptarė regioninį saugumą bei Baltijos šalių bendradarbiavimą gynybos srityje.

„Praėję metai išskirtiniai saugumo situacijos pokyčių prasme: sėkmingai įgyvendintas vienas Varšuvos viršūnių susitikimo sprendimų – NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Baltijos šalyse, pradėtos svarbios ES saugumo stiprinimo bei NATO-ES bendradarbiavimo iniciatyvos. Vienodas išorinių grėsmių vertinimas tarp partnerių padėjo sustiprinti NATO rytinių sienų saugumą bei Baltijos valstybių teritorinį nedalomumą, tad ateinančiais metais turime užsitikrinti pradėtų saugumo iniciatyvų tąsą ir siekti dar didesnės NATO sąjungininkų, ypač JAV, paramos“, – sako R. Karoblis. JAV siūlo naujajame JAV gynybos biudžete skirti papildomus 100 mln. JAV dolerių saugumo stiprinimui Baltijos šalyse.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Raimundas Karoblis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Raimundas Karoblis

Lietuva nuo kitų metų pradžios taip pat perima pirmininkavimą Baltijos šalių gynybos ir saugumo bendradarbiavimui. Pasak R.Karoblio, pirmininkavimo metu Lietuva sieks užtikrinti tinkamą Baltijos šalių pasirengimą kitąmet vasarą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, kuriame turėtų būti galutinai sutarta dėl naujos NATO vadovavimo struktūros.

„Paprastesnis sąjungininkų judėjimas kertant sienas išlieka aktualus tiek regioniniame, tiek viso Aljanso bei Europos Sąjungos kontekste, tad sieksime užtikrinti supaprastintą pajėgų Europoje judėjimą, šalinant administracinius, teisinius ir fizinius barjerus“, – pabrėžė R.Karoblis.

Pasak krašto apsaugos ministro, stiprinant Aljanso gynybinę ir atgrasymo laikyseną, Baltijos šalims taip pat svarbu išlaikyti vieningą poziciją dėl paramos iš oro ir jūros Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui bei siekti spartesnio konkrečių NATO sprendimų įgyvendinimo.

Ministrai pabrėžė, jog jau nuo 2018 m. visos Baltijos šalys gynybai skirs 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Jie taip pat akcentavo, jog modernizuojant Baltijos šalių kariuomenes pasiekta nemenka pažanga, tačiau pripažino, jog būtina tolesnė modernizacija. Ministrai pažymėjo, kad pakankamas gynybos finansavimas yra būtinas užtikrinant Aljanso saugumą, ir pakartojo, jog 2 proc. kartelė jokiais būdais nėra finansavimo lubos.

Iš Latvijos pirmininkavimą Baltijos šalių saugumo ir gynybos bendradarbiavimui perimantis R.Karoblis padėkojo R.Bergmaniui už sėkmingo bendradarbiavimo užtikrinimą: „2017 metais Baltijos šalių bendradarbiavimas dar labiau sustiprėjo. Jo svarbą jaučiame visi, nes glaudžiai dirbdami išvien šiame regione pasiekiame puikių rezultatų“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais