„Kalbėdami Baltijos Asamblėjoje pabrėžėme, kad Lietuva, Latvija ir Estija sutaria, jog Minsko susitarimai nėra įgyvendinami , o pastarosiomis savaitėmis smurto dar padaugėjo, tad negalime kalbėti apie sėkmingą Minsko susitarimų vykdymą“, – penktadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Jis tvirtino, kad Latvija nemato priežasčių, kodėl reikėtų mažinti ar atsisakyti sankcijų Rusijai.
Latvijos ministras vylėsi, kad Europos Sąjungoje pavyks priimti vieningą nuomonę šiuo klausimu.
Estijos užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand siūlė įvertinti tai, ką Ukraina yra padariusi šioje srityje. Anot jos, dar daug reformų ši valstybė turi padaryti, bet būtina matyti ir tai, ką ji jau atliko.
„(...) Nepaisant kai kurių mažų pozityvių ženklų, iš esmės Minsko susitarimai nevykdomi. Kol nėra visiško susitarimo įgyvendinimo, sankcijų atšaukti negalima“, – pabrėžė ji.
Tuo pačiu M.Kaljurand sakė, kad šiuo klausimu Europa privalo kalbėti vienu balsu.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius anksčiau yra minėjęs, kad sankcijos Rusijai privalo būti pratęstos.
Minske pasirašytame susitarime buvo numatyta nutraukti karinius veiksmus, atitraukti sunkiąją ginkluotę, surengti rinkimus, užtikrinti ESBO stebėtojų darbą, iš Ukrainos teritorijos išvesti užsienio karinius dalinius, karinę techniką, samdinius. Pagal susitarimą, iki metų pabaigos Kijevui turėtų būti perduota sienos su Rusija kontrolė, jeigu Ukraina įvykdys konstitucinę reformą, užtikrinančią didesnių galių suteikimą rytinių regionų administracijoms – taip pat ir teisę kurti savas teisėsaugos pajėgas ir laisvai prekiauti su Rusija.
Reaguodama į pernai Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir tebesitęsiančią paramą separatistams Rytų Ukrainoje, Europos Sąjunga yra įvedusi sankcijas tiek atskiriems Rusijos sprendimų priėmėjams, tiek kai kuriems šios šalies ekonomikos sektoriams.
Pastarųjų sankcijų pratęsimą ES narių vadovai svarstys gruodžio mėnesį.
