Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkimų organizavimo bei skaitmeninės politikos ekspertai iš įvairių pasaulio valstybių susibūrė į virtualią konferenciją. Joje pasidalino „Covid-19” įtakos rinkimams švelninimo patirtimi, pasikeitė skaitmeninės politikos sprendimais bei aptarė balsavimo internetu pamokas.
Lietuvos ir Estijos rinkimų komisijų vadovai Laura Matjošaitytė ir Arne Koitmäe bei Latvijos Prezidento patarėja skaitmeninės politikos klausimais Ieva Ilves renginyje vienbalsiai sutarė, kad siekiant įgyvendinti internetinį balsavimą pirmiausiai reikia sukurti visapusišką e-valdžios ekosistemą. Jie taip pat atkreipė dėmesį į kylančias dezinformacijos ir skaitmeninių kampanijų manipuliavimo grėsmes ir pabrėžė poreikį imtis papildomų priemonių, siekiant apsaugoti rinkimus nuo su koronavirusu susijusios rizikos.
Viena susitikimo organizatorių, diasporos profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders” vadovė Aušra Kukelkaitė išreiškė viltį, kad po pandemijos susikurs „skaitmeninis Baltijos burbulas” – platforma visoms trims šalims toliau dalintis e-valdymo, balsavimo internetu ir skaitmeninės strategijos pamokomis.
„Covid-19“: grėsmė rinkimams ir demokratijai
„Dėl koronaviruso gresia istoriškai mažas rinkėjų aktyvumas, silpnesnis išrinktos valdžios mandatas ir dėl to pažeidžiamesnė demokratija, – sakė vienas susitikimo organizatorių LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) komisijos pirmininkas Rimvydas Baltaduonis. – Elektroninės valdžios platformos ir egzistuojančios technologijų ekosistemos įgalina tolesnį Baltijos šalių skaitmenizavimo procesą ir bendradarbiavimą Europos mastu kovojant prieš naujas grėsmes kaip dezinformacija”.
Lietuvos valstybinės rinkimų komisijos pirmininkė L.Matjošaitytė teigė, kad „Covid-19” sutrikdė tradicinį mąstymą apie rinkimų organizavimą ir dalyvavimą demokratiniuose procesuose.
Dėl koronaviruso gresia istoriškai mažas rinkėjų aktyvumas, silpnesnis išrinktos valdžios mandatas ir dėl to pažeidžiamesnė demokratija, – sakė R.Baltaduonis.
„Ypač svarbu saugoti mūsų demokratijos ir rinkėjų sveikatą nuo kito galimo koronaviruso protrūkio ar bet kokių rinkimų sutrikimų“, – sakė L.Matjošaitytė.
Proga ieškoti skaitmeninių sprendimų
Pasak Latvijos prezidento patarėjos informacijos ir skaitmeninės politikos klausimais I. Ilves, „Covid-19“ galima apibūdinti kaip force majeure. Tačiau, jos teigimu, pandemija taip pat yra ir galimybė, nes pakėlė skaitmeninių sprendimų paiešką į politikų darbotvarkės viršūnę.
„Latvijos skaitmeninis atsakas buvo tvirtas: mūsų parlamentas neseniai pradėjo dirbti internetu, naudodamasis e-Saeima platforma, o vyriausybė viena iš pirmųjų pasaulyje įgyvendina decentralizuotą „Apple-Google“ kontaktų sekimo programėlę. Bendrai paėmus, Baltijos regionas neabejotinai ryškėja kaip skaitmeninės politikos ir inovacijų galiūnas“.
Baltijos regionas neabejotinai ryškėja kaip skaitmeninės politikos ir inovacijų galiūnas, – teigė I.Ilves.
Estijos pamokos įkvepia
Estijos rinkimų biuro vadovo Arne Koitmäe teigimu, 2005 m. šalyje įteisinus balsavimą internetu šis būdas tapo populiariausiu metodu. Dabar juo naudojasi daugiau nei 40% Estijos rinkėjų.
„Nors internetinis balsavimas tiesiogiai nepadidina rinkėjų aktyvumo, jis padeda išlaikyti stabilų rinkėjų skaičių ir suteikia jiems laisvės bei lankstumo pasirinkti, kada ir kur balsuoti. Mūsų tyrimai rodo, kad šis metodas yra neutralus lyties ir amžiaus atžvilgiu, nedaro įtakos žmonių politinėms nuostatoms. Galiausiai, šis metodas leidžia rinkėjams sutaupyti laiko ir pinigų – ypač patogus žmonėms su negalia bei užsienyje gyvenantiems piliečiams. Jei fizinis balsavimas užtrunka ilgiau nei 30 minučių, tai balsuoti internetu – vos tris minutes“, – sakė A.Koitmäe.
Balsuoti internetu užtrunka vos tris minutes, – A Koitmäe.
Nacionalinių rinkimų komisijų ir Europos rinkimų duomenų bazės „European Election Database“ duomenys rodo, jog įvedus internetinį balsavimą, Estijos rinkėjų aktyvumas išaugo nežymiai, tačiau išliko santykinai didesnis nei Latvijoje ir Lietuvoje.
Piliečių pasitikėjimas – skaitmeninės transformacijos pamatas
„Balsavimo internetu sistemos neįmanoma nukopijuoti ar įdiegti per naktį. Mūsų sistema veikia, nes ji remiasi nacionaline skaitmenine ekosistema, kuri taip pat užtikrina saugų rinkėjų identifikavimą. Norint sukurti ir palaikyti balsuotojų pasitikėjimą, reikia išlaikyti sistemą atvirą, stebimą ir kontroliuojamą, nes kibernetinis saugumas visada išliks rimtu rūpesčiu“, – sakė A. Koitmäe.
I.Ilves atkreipė dėmesį į galimas kampanijų manipuliacijas skaitmeninės informacijos platformose kaip Europinę ir tarptautinę problemą, ir pabrėžė politinės mikro-reklamos bei individualių skelbimų grėsmę.
„Piktybiškai nusiteikusios jėgos gali pakeisti ne tik žmonių nuomonę dėl komercinių produktų, bet ir dėl politinių pažiūrų – nepastebimai. Todėl būtinos bendros Europos pastangos, įtraukiant vyriausybes, technologijų bendroves ir akademinę bendruomenę, naujų tyrimų atlikimui ir įstatymų formulavimui. Dėl šios priežasties Latvija sukūrė bendradarbiavimo su „Facebook“ ir kitomis technologijų įmonėmis komisiją, tačiau „nežinomi nežinomieji“ dar vis išlieka“, – pastebi I.Ilves.
Balsavimas internetu Lietuvoje – ledai juda?
L.Matjošaitytė priminė, kad Lietuva jau daugiau nei dešimtmetį diskutuoja dėl internetinio balsavimo.
„Svarbu pažymėti, kad su rinkimų organizavimu negalima eksperimentuoti ar kelti pavojų pasitikėjimui rinkimais ar išrinktaisiais. Tam, kad būtų galima įvertinti, kurie technologiniai sprendimai gali geriausiai padėti tinkamai organizuoti rinkimus, reikia laiko ir kruopštaus svarstymo. Nors balsavimas internetu ilgainiui gali būti perspektyvus sprendimas, pirmiausia mums reikia teisinės bazės ir piliečių pasitikėjimo“, – sakė L.Matjošaitytė.
R.Baltaduonis didesnį Baltijos šalių skaitmenizavimą laiko privalumu.
„Lietuvos parlamentas priėmė teisingą sprendimą svarstyti internetinio balsavimo alternatyvą prieš spalio mėnesio rinkimus, kurie gali sutapti su galima antrąja koronaviruso banga, – teigia R.Baltaduonis. – Kadangi ši pandemija išryškino naują probleminį rinkimų aspektą – fizinį rinkėjų saugumą, visos demokratinės valstybės turėtų apsvarstyti skaitmenines alternatyvas, kad apsaugotų savo piliečių sveikatą ir valdymą dabartinės bei būsimų krizių akivaizdoje“.
Ar užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai jau šių metų spalį vyksiančiuose LR Seimo rinkiuose galės internetu atlikti savo Konstitucinę pareigą ir galimybę, nežinia. Tačiau panašu, kad ledai juda: Seimas svarsto internetinio balsavimo įstatymo projektą, įdiegti elektroninio balsavimo galimybę užsienio lietuviams savo pirmojoje metinėje kalboje paragino LR Prezidentas Gitanas Nausėda, balsavimo internetu įtvirtinimui pritaria ir Lietuvos vyriausybė.
