„Esame sutarę dėl tam tikros kvotos ir laikomės įsipareigojimų, bet kalbėti apie ką nors papildomai yra per anksti, kol neįgyvendinta viskas, kas sutarta, turiu minty išorės sienas“, – bendroje spaudos konferencijoje Palangoje sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Latvijos atveju, mūsų įsipareigojimai įgyvendinti egzistuojančius susitarimus dėl pabėgėlių perkėlimo išlieka, bet jei Europa neatliks namų darbų dėl išorės sienos stiprinimo, (migrantų) grąžinimo mechanizmų, kovos su nelegalia (žmonių) prekyba, mes nesame pasirengę tęsti diskusijos dėl naujų įsipareigojimų, naujų perkėlimo skaičių“, – sakė Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis.
Pagal ES planą, kuriuo siekiama pasidalyti pabėgėlių naštą, Lietuva per dvejus metus sutiko priimti 1105, Latvija – 776, Estija – 553 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Ši schema numato perskirstyti daugiau nei pusantro šimto pabėgėlių iš tokių šalių kaip Italija ir Graikija. Priimti dalį joje esančių pabėgėlių prašo ir Švedija.
ES pareigūnai pripažįsta, kad šis susitarimas yra tik lašas jūroje, nes vien šiemet per Viduržemio jūrą į Europą persikėlė per 800 tūkst. žmonių. Tai didžiausia migracijos krizė nuo Antrojo pasaulinio karo.