„Didinsime investicijas į gynybą, einant link 3 proc. BVP kiekviena valstybė atskirai“, – žurnalistams Rygoje penktadienį sakė Latvijos premjeras Krišjanis Karinis.
Taip jis kalbėjo po Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrų pirmininkų susitikimo.
Vis dėlto Latvijos vyriausybės vadovas nedetalizavo, kad Ryga galėtų pasiekti šį finansavimo rodiklį.
Dabar Latvija gynybai skiria 2,2 proc. BVP.
Tuo metu Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lietuvai pasiekti 3 proc. įmanoma ir kitąmet.
„Tvirtinant 2023 metų biudžetą, yra numatytos finansavimo grindys, (...) tačiau yra numatytos papildomos išlaidos ir galimybė jas didinti, jei deficito erdvė Vyriausybei suteiks tokią galimybę“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Lietuvos Seimas lapkričio pabaigoje priėmė ateinančių metų biudžetą, kuriame numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui skirti iki 3 proc. BVP tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys 4,9 proc. BVP.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad kitąmet teks įgyvendinti eilę projektų, susijusių su gynyba, tad ir taip realios išlaidos gynybai gali pasiekti minėtą ribą.
„Ateinančiais metais turėsime įgyvendinti nemažai projektų, susijusių su karinio mobilumo projektais, su priimančios šalies parama, kurios pagal NATO standartus, nėra įskaičiuojamos į gynybos procentą, tačiau tai bus išlaidos, kurios betarpiškai bus susijusios su Lietuvos gynyba ir saugumu“, – sakė I.Šimonytė.
„Tai realios išlaidos, susijusios su Lietuvos gynyba ir saugumu, ateinančiais metais bus tarp 2,5 ir 3 proc. BVP bet kuriuo atveju“, – pridūrė ji.
Jeigu Lietuva kitąmet visgi nesiskolintų, asignavimai konkrečiai gynybai siektų 2,52 proc. BVP, kaip ir šiemet.
Tuo metu Estijos premjerė Kaja Kallas nurodė, kad Estija 3 proc. rodiklį viršys po dvejų metų.
„Apie Estijos gynybos biudžetą – jis viršys 3 proc. 2024 metais. Mūsų trajektorija yra nubrėžta, pirkimai irgi yra nubrėžti“, – sakė politikė.
Estijos gynybos biudžetas siekia 2,3 proc. BVP, tačiau kitąmet, tikimasi, jis turėtų ūgtelėti iki 2,9 proc. BVP.
