Numatoma, kad protestas vyks vasarį prieš Europos Sąjungos Vadovų tarybos susitikimą ir jo metu, po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite žurnalistams sakė Estijos centrinės ūkininkų sąjungos viceprezidentas Jaanas Sorra .
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas teigė, kad Baltijos valstybių ūkininkai reikalaus vienodų konkurencinių sąlygų su kitomis ES valstybėmis.
„Mūsų siekis yra maksimaliai vidurkį pasiekusios išmokos ir kuo trumpesnis pereinamasis laikotarpis. (...) Mes kalbame apie konkurencines sąlygas, ne apie pinigų dydį“, - po susitikimo su prezidente antradienį žurnalistams teigė A.Stančikas.
BNS A.Stančikas sakė, kad proteste Briuselyje dalyvaus apie 100 žemdirbių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos - jie reikalaus, kad ES tiesioginės išmokos būtų padidintos iki Bendrijos vidurkio.
Baltijos šalių žemdirbiai protesto akciją Briuselyje rengė lapkričio pabaigoje, kai Vadovų tarybos susitikimo metu buvo svarstomas žemės ūkio išmokų klausimas. Tuomet pasiūlyta, kad 2020 metais tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams turėtų siekti bent 196 eurus (677 litus) už hektarą. Tai - daugiau nei siūlyta anksčiau, nors ir mažiau nei prašė žemdirbių atstovai.
Vadovų taryba lapkritį išsiskirstė nepriėmusi sprendimų dėl Europos Sąjungos biudžeto, todėl vasario 7-8 dienomis bendrijos biudžetas bus svarstomas iš naujo.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) anksčiau siūlė ilginti pereinamąjį laikotarpį, per kurį tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams priartėtų prie ES vidurkio - vietoj ketverių metų siūlyta jas palaipsniui didinti šešerius metus - nuo 2015 iki 2020 metų, o visos valstybės narės, gaunančios mažesnes nei 90 proc. ES vidurkio tiesiogines išmokas, trečdaliu sumažins atotrūkį tarp jų dabartinių išmokų ir 90 proc. ES vidurkio.
Lietuvos žemdirbiai dabar gauna išmokas, sudarančias apie 50 proc. ES vidurkio, būsimoje finansinėje perspektyvoje jas numatoma padidinti iki 65 proc. Baltijos šalių žemdirbiai norėtų gauti bent ES vidurkį siekiančias išmokas.