Liepos 11 d. rytą Kauno savivaldybė, kartu su Kauno miesto muziejumi, žurnalistus pakvietė į Kauno rotušės iškilmingą baltąją salę, kurioje pristatyti atlikti rekonstrukcijos darbai, pokyčiai, naujosios „Baltosios gulbės“ funkcijos, pastato istorija.
Po rekonstrukcijos atidaromoje Kauno rotušėje per metus tikimasi sulaukti 50 tūkst. lankytojų. Manoma, kad vienu metu ekspozicijas galės apžiūrėti keli šimtai turistų.
Užsukti į naujai atgijusį miesto simbolį nuo šiol kvies ne tik čia sugrįžtančios kauniečių santuokos ceremonijos, bet ir muziejaus ekspozicija, parodų salė, turizmo informacijos centras bei, naujiena, – kavinė.
Santuokos – tik kitąmet
Tiesa, civilines santuokas čia grąžinti savivaldybė ketina tik kitą pavasarį, nes nuo rudens užvirs pačios Rotušės aikštės rekonstrukcija.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis žurnalistams teigė, kad dabar į rotušę sugrąžinti civilines santuokas nebūtų patogu.
„Todėl, kad labai stipriai, gal ir pavėluotai, tvarkysime visą Rotušės aikštę. Ten bus daug perkasta, keičiamos komunikacijos, kad paklojus naujas dangas, persodinus gal kai kuriuos medžius, nereiktų vėl grįžti ir kasinėti“, – paaiškino jis.
Mero teigimu, savivaldybė pavasarį padarys takutį, kurie jaunavedžiai galėtų įeiti į rotušę.
„Ir, tikimės, norinčių bus, nes erdvės tikrai nuostabios. Yra liftas įrengtas, ir vyresnio amžiaus žmonės galės lengviau patekti į viršų“, – kalbėjo V.Matijošaitis.
Jis tikino, kad pastaruoju metu netyla kalbos apie paminklus mieste, o Rotušė, anot jo, – vienas iš Kauno paminklų.
„Daug kas čia sumainėte žiedus“, – konferencijos metu kalbėjo jis, dėkojęs rekonstrukcijos architektui Vytautui Biekšai, kuris paruošė ir kitą šiuo metu pradėtą įgyvendinti projektą Kaune – Kėdainių tilto.
Iššūkis – suderinti seną ir naują
Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis džiaugėsi, kad muziejui, kuris yra vienas seniausių Lietuvoje, ši diena – ypatinga, nes jis pagaliau gali išpildyti svarbiausią savo misiją.
„Iki šiol neturėjome visavertės Kauną pristatančios ekspozicijos, tad vienas iš esminių tikslų buvo pritaikyti pastatą muziejinei funkcijai. Man pradėjus dirbti direktoriumi 2017 m., nutarėme, kad ekspozicija bus įkurta moderni. Lietuvoje senosios istorinės rotušės yra tik trys: Vilniuje, Kėdainiuose ir Kaune“, – patikino jis, atskleidęs, kad Kauno rotušė nebuvo atnaujinta apie pusšimtį metų.
Pasak G.Sužiedėlio, vienas didžiausių iššūkių buvo suderinti paveldines vertybes su šioms dienoms reikalingomis moderniomis muziejaus funkcijomis, kad čia sklandžiai galėtų veikti ir muziejus, ir kavinė, ir civilinė metrikacija, ir turizmo informacijos centras, kad galėtų vykti įvairūs renginiai.
„Rotušė – esminis Kauno, kaip laisvo miesto simbolis. Nuo XVI amžiaus išgyvenusi daugybę pokyčių, turėjusi daugybę paskirčių, ji galiausiai tapo eksponatu, kuris pats iš savęs gali labai daug papasakoti apie miestą.
XVI a. atsidariusi ir augusi rotušė buvo nepaprastai gyva. Pirmajame aukšte zujo turgus, antrajame dirbo miesto valdžia, o rūsyje buvo sandėliuotos prekės, veikė kalėjimas. Bokštas laikytas miesto akimis gaisrų ar kitų įvykių stebėjimui.
Labai tikimės, kad atlikti pokyčiai sugrąžins gyvybę į mums visiems brangų pastatą ir pradės naują bei didingą etapą“, – vylėsi Kauno miesto muziejaus direktorius.
Tikslas – atverti erdves
Rekonstrukcija besirūpinusios „Processoffice“ studijos vadovas Vytautas Biekša teigė, kad apžiūrėjus patalpas paaiškėjo, jog didžioji dalis erdvių nebuvo prieinamos lankytojams, tad pagrindinė misija buvo atverti jas visuomenei, sumažinti administracines patalpas. Juokauta, kad iki tol, atnaujinant rotušę, buvo vis pristatoma po naują aukštą, šįkart norėta išnaudoti tai, kas jau yra.
Kauno rotušės plotas – 1500 kv. m. Naujoji ekspozicija apima maždaug 2/3 jos ploto.
„Labiau dirbome su inžineriniais sprendiniais – gaisro evakuacijos klausimais, vėdinimo sistema, apšvietimu. Tai labai sunku padaryti istoriniame pastate“, – pripažino V.Biekša.
Didžiausias projektuotojų indėlis – lankytojams atverta palėpė. Anot V.Biekšos, tai – įspūdinga erdvė: ji, pilka, šalta, po rekonstrukcijos virto stikliniu, šiltu parodų bei renginių paviljonu.
„Siekiame išnaudoti palėpę. Tam reikalui suprojektavome laiptus, kurių įrengimas irgi buvo gana sudėtingas, jie kerta XVII a. perdangas“, – teigė architektas.
Palėpėje šiuo metu įrengta atidarymui menininkių dueto „Eye Gymnastics“ sukurta garsinė instaliacija „Tėkmė be upės“.
Prisidėjo apie 100 specialistų
Ekspozicijos, prie kurios kūrimo dirbo apie 100 įvairių specialistų komanda, įrengimu besirūpinusi Kauno miesto muziejaus Inovacijų vadovė Justina Dziakevičienė tikino, kad rotušės ekspozicija kalbės ne tik apie Kauną, bet ir tai – kas yra miestas apskritai. Bus pasakojama ir Kauno rajonų istorija.
Iš viso įrengta 18 erdvių – ekspozicija tęsis nuo rūsio iki pat bokšto.
Pirmajame aukšte supažindinama su pastato istorija, muziejaus veikla čia, rūsyje pristatomi Kauno rajonai, nagrinėjant santykį tarp saugotino ir autentiško bei augančio miesto, ekspozicija užbaigiama parodų erdvėje palėpėje ir bokšte, iš kur atsiveria senamiesčio panorama.
„Kada prasideda miesto istorija? Ar tuomet, kai čia atsikelia gyventi gyventojai, ar kai miestas gauna miesto teises? Esu tikra, kad būsime aktualūs ne tik kauniečiams, bet ir plačiajai auditorijai“, – vylėsi J.Dziakevičienė.
Įrengta elementų ir mažiesiems lankytojams, kurie dar nemoka skaityti. Jie su miestu susipažins per žaidimus ir skirtingas jusles (regą, uoslę, lytėjimą, klausą), detektyvines užduotis.
Daug eksponatų, kurių iš viso muziejuje – apie 800 (maždaug 250 yra fiziniai), pasiskolinta iš kitų institucijų. Kai kuriuos eksponatus padovanojo kauniečiai. Taip muziejuje atsidūrė, pavyzdžiui, Arvydo Sabonio rankšluostis, dovanotas „Žalgirio“ gydytojui Mykolui Biliūnui po pergalingų rungtynių prieš Maskvos CSKA 1987 m., ar kišeninis Romo Kalantos laikrodis, kurį jis turėjo susideginimo metu.
Erdvėse net galima aptikti viešojo transporto švieslentę, realiu laiku rodančią Jotvingių g. stotelės informaciją. Čia pat, buvusiame burmistro kabinete, ant sienų nugulė kone svarbiausi ir žymiausi Kauno simboliai: nuo asmenybių – iki architektūrinių objektų.
„Nesuvedame visko geografiškai, kiekvienam rajonui, vietovei mieste suteikiame tam tikrą aspektą. Tarkime, Vilijampolėje kalbame apie paribio atributą, Aleksote kalbame apie inovacijas, lankytojai galės pamatyti įspūdingą stendą, atliepiantį ANBO lėktuvo sparną“, – teigė G.Sužiedėlis.
Veiks muziejuje ir skaitmeninis vedlys, eksponatai ir istorija pateikiami itin moderniai. Kauniečius pasitiks inovatyvūs sprendimai, įkvepiantys pasakojimai ir galimybės patiems atrasti bei tyrinėti miestą. Nenorėta būti eiliniu kraštotyros muziejumi ar vieta, kurioje pateikiamas tradicinis chronologinis pasakojimas.
Atsiėjo 7 mln. eurų
Apibendrinant, bene ryškiausi pastato pokyčiai: sumontuotas keturvietis liftas, atvertos rūsio patalpos, įrengta gausi šiuolaikiška miesto muziejaus ekspozicija, palėpėje įkurta moderni, šilta parodų salė, tinkama ir bendruomeniškiems susibūrimams.
Pastate demontuotos sovietmečiu atsiradusios pertvaros, neautentiško plytų mūro sienos.
Palėpėje sukurtas stiklo ir plieno konstrukcijų paviljonas leidžia grožėtis autentiškomis XVII amžiaus medinėmis pastato sijomis. Rekonstruojant pastatą atrastas autentiškas sienos karnizas. Dėl anksčiau kilusio gaisro jis tapo fasado dalimi.
Dalis saugomų interjero elementų nukelti ir atidėti restauravimui, kiti – uždengti ir taip apsaugoti nuo galimų pažeidimų. Viskas atlikta su nuolatine paveldosaugininkų priežiūra. Projekto paveldo dalį kuravo architektė ir paveldo specialistė Loreta Janušaitienė.
Deramo dėmesio sulaukė ir pastato fasadai: sutvarkyti įtrūkimai cokolyje, pašalintas vietomis atšokęs tinkas, įrengta cokolio hidroizoliacija, restauruoti puošybiniai elementai. Aplink pastatą pakeista lietaus sistema, paklotas drenažas, restauruoti lauko žibintai.
„Tai nėra vienas projektai, tai – trys projektas. Pirmiausia, tvarkytas fasadas, išorė, pamatai, drenažas. Tai atsiėjo 850 tūkst. eurų. Kitas projektas – visas rotušės vidus, inžineriniai sprendiniai, palėpė. Tai atsiėjo apie 4,5 mln. eurų. Trečiasis – ekspozicinė dalis. Šis projektas atsiėjo apie 1,5 mln. eurų.
Sudėjus, visa rotušės rekonstrukcija atsiėjo apie 7 mln. eurų Kauno miesto biudžeto lėšų“, – įvardijo Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.
Remonto ir tvarkybos darbus atliko UAB „Kaminta“. Rangovas įsipareigojo atliktiems darbams suteikti 10 metų garantiją.
Pastarąjį kartą didesni Kauno rotušės remonto darbai vyko 1836–1837 m., o restauracija – prieš pusšimtį metų (1969–1973 m.).
Kauno rotušės pastatas liudija daugiau kaip 600 metų senumo miesto savivaldos istoriją. Kur stovėjo ir kaip atrodė pirmoji miesto rotušė, iki šiol spėliojama. 1542 m. liepos 28 d. pasirašytas pamatų padėjimo aktas naujai mūrinei rotušei, iš kurios keisdama tūrius ir formas ilgainiui išaugo šiuolaikinė.
Šiandien Kauno rotušė – vienas iš Kauno miesto muziejaus padalinių. Pastatas muziejaus reikmėms perduotas 2015 m.
Vertikalus šokis ant sienų
Ketvirtadienio vakarą Kauno rotušė duris atveria lankytojams. Nuo 21.30 val. prasidės šventinis atidarymo renginys „Kauno rotušė atgyja!“.
Kaip žada organizatoriai, kelionę per istorines Kauno epochas – nuo klestinčio pirklių ir amatininkų miesto iki XVII amžiaus nuopuolių, nuo Laikinosios sostinės virsmų iki pat šių dienų proveržį išgyvenančio miesto – lydės skambūs muzikiniai bei šokio pasirodymai.
Į sceną žengs grupė „Hansanova“, Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius, Jeronimas Milius su „Ąžuolyno“ orkestru, Gabrielė Nausėdaitė ir Simas, Kauno Šampaninis choras.
Vakaro programą papildys šokio virtuozai ir įspūdingas ugnies šou. Renginį vainikuos unikalus vertikalaus šokio pasirodymas ant rotušės sienų.
Išsami renginio programa: bit.ly/rotuseatgyja.
Kauno rotušės atidarymas tituluojamas vienu svarbiausių miesto vasaros renginių.
Siūlys susituokti su Kaunu
Atidarymo renginys taps įžanga į Kauno miesto muziejaus programą „Tavo vestuvės su Kaunu!“.
Kaip teigia Kauno miesto muziejaus darbuotojai, rotušė yra vieta, kurioje gali įsimylėti ar užtvirtinti savo meilę miestui. Kauno rotušė įkvėps mąstyti apie Kauną. Čia užsimanysi patirti, tyrinėti ir kurti šį miestą. Tai vieta, į kurią norėsis sugrįžti, atsivesti savo draugus iš kitų miestų, leisti kavos pertraukėles. Kaunas savyje turi tiek daug, jog neįmanoma jo nepamilti.
„Ilgai ir laimingai? Kauno rotušė laukia tavęs!“, – teigiama muziejaus kvietime.
Liepos 12–18 dienomis kauniečiams bus pristatyta naujoji ekspozicija, vyks edukacinės veiklos bei renginiai, skirti iš arčiau pažinti atsinaujinusią rotušę.
Lankytojams bus pristatyta iš 18 erdvių sudaryta ekspozicija apie Kauno istoriją ir mikrorajonus, kurią rengė per 100 istorikų, muziejininkų, architektų, urbanistų, edukologų, taip pat kino režisierius, kitų kūrėjų ir mokslininkų, ekspozicijos tekstus parengė režisierius Karolis Kaupinis.
Kauno miesto muziejus kiekvienos dienos programą skirs vis kitoms grupėms. Čia laukiamos šeimos, senjorai, tėveliai su kūdikiais ir vaikais iki trejų metų.
Atlikėja MIGLOKO surengs balso dirbtuves, koncertuos grupė „Superkoloritas“.
Muziejaus renginiai – mokami. Išsami veiklų programa: bit.ly/vestuves-su-kaunu.
