Šią muilo operos vertą istoriją LŽ papasakojo klaipėdietė Roma Povilaitienė. „Su verslininku Vaclovu Olcviku, Kuršių mariose žuvis gaudančios bendrovės direktoriumi, tuomet gyvenau Ventėje. 2006–ųjų Joninių naktį į mudviejų namus atvažiavo kaimynai ir pranešė, esą reikia padėti moteriai, padariusiai netoliese avariją. Vaclovas skubiai apsirengė ir išvažiavo į įvykio vietą“, – prisiminė R.Povilaitienė. Tąkart vyras po pusvalandžio grįžo. Pasakęs, kad avariją padariusi moteris – jo pažįstama, todėl turįs padėti, Vaclovas pasiėmė dokumentus, pinigų ir vėl išvažiavo. Namo V.Olcvikas grįžo tik paryčiais, bet apie įvykį daugiau nekalbėjo.
Pasak R.Povilaitienės, ji tik vėliau sužinojo, kad automobilį sudaužė Klaipėdos miesto apylinkės teisėja Violeta Jakštienė. Moteris važiavo susitikti su Vaclovu.
Galėjo prisiimti kaltę
„Po kelių dienų tarp Vaclovo daiktų radau eismo įvykio protokolą. Jame buvo parašyta, kad avariją Povilų kaime padarė V.Jakštienė, važiavusi automobiliu „Audi“, – tikino R.Povilaitienė. – Pamačiusi pavardę nustebau, nes V.Jakštienės vyras Juozas Jakštas buvo geras mūsų pažįstamas.“
Moteris, ėmusi apie tai klausinėti Vaclovą, išgirdo paaiškinimą, kad jis privalėjo padėti artimam žmogui. Esą avariją padariusios teisėjos, kuri galėjo būti neblaivi, laukė dideli nemalonumai. „Tuomet suvokiau, kad vyras, su kuriuo planavau bendrą ateitį, slapta susitikinėjo su kita moterimi, o ši padarė avariją skubėdama į pasimatymą“, – piktinosi pašnekovė. Vėliau R.Povilaitienė suprato, kad jos gyvenimo draugas pasistengė, jog spėjama eismo įvykio kaltininkė gautų draudimo išmoką už sugadintą automobilį, – Vaclovas galėjo prisiimti kaltę. Taip esą byloje atsirado kitas įrašas, kad avariją padarė V.Olcvikas.
LŽ įsitikino, jog eismo įvykio protokole, kurį pasirašė Šilutės rajono policijos komisariato patrulis Irenijus Mačiulaitis, teigiama, kad V.Olcvikas, vairuodamas V.Jakštienei priklausantį automobilį „Audi A4“, nepasirinko saugaus greičio ir kelyje Kintai–Povilai trenkėsi į medį. Tačiau avarija, kaip nurodyta protokole, užfiksuota ne Joninių naktį, o kitos dienos pavakary, 17 val. 50 minučių. Jos „kaltininkui“ skirta 150 litų administracinė bauda.
Apklausa po trejų metų
„Kur dingo pirmas protokolas, kurį mačiau tarp Vaclovo daiktų? – iki šiol stebisi R.Povilaitienė. – Kodėl policijai nekilo klausimų, kaip jis galėjo vairuoti Klaipėdos teisėjai priklausantį automobilį? Ir kodėl neapklausė manęs? Juk būčiau tvirtai paliudijusi, kad V.Olcvikas negalėjo vairuoti V.Jakštienės automobilio, nes tą naktį praleido su manimi.“ Policijos komisariate esantį protokolą surašęs patrulis po kelių mėnesių savo noru paliko darbą Šilutės policijoje.
Avarija, per kurią buvo apgadintas teisėjos automobilis, įvyko prieš trejus su puse metų, bet R.Povilaitienę dėl šio įvykio Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) apklausė tik praėjusį gruodį – kai ji pati kreipėsi į Vilniaus pareigūnus. „Praėjusių metų lapkričio pabaigoje nuėjau į STT Klaipėdos valdybą, tačiau ten mane tik mandagiai išklausė, o ne apklausė. Žinau, kad V.Olcvikas avarijos nepadarė, tik prisiėmė svetimą kaltę“, – LŽ tikino moteris. Jos manymu, tikroji kaltininkė galėjo būti Klaipėdos apylinkės teismo teisėja V.Jakštienė, dabar jau ištekėjusi už V.Olcviko ir pasirinkusi jo pavardę.
Teisėja V.Olcvikienė atsisakė pakomentuoti minėtus įvykius. „Jokios avarijos nepadariau, ją padarė dabartinis mano vyras. Tai, ką pasakoja R.Povilaitienė, tėra pavydo padiktuoti žodžiai“, – LŽ pareiškė ji.
Nusižengė etikai?
LŽ duomenimis, V.Olcvikienė prieš minėtą avariją pradėjo bendradarbiauti su STT. Pasak buvusio moters vyro J.Jakšto, tai ji padarė po nepavykusio bandymo persirašyti jo iki santuokos su teisėja turėtą turtą. Esą 2004–aisiais V.Olcvikienė galėjo veikti ir kaip nusikalstamos veikos elgesio imitavimo modelio dalyvė, nors tai prieštarauja Teismų įstatyme įtvirtintam teisėjo nepriekaištingos reputacijos reikalavimui ir Teisėjų etikos taisyklėms.
Klaipėdos teisininkai iki šiol negali pamiršti šio įvykio. Tuomet teisėja V.Olcvikienė (tada dar Jakštienė) bendradarbiavo su STT „demaskuojant“ dvi uostamiesčio teisininkes. Šios moterys – ilgametė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Birutė Marijona Piktužienė ir vieno policijos komisariato vyriausioji tyrėja, prašiusi neminėti jos pavardės, – buvo apkaltintos tos pačios V.Jakštienės reketavimu, o vėliau nuteistos.
LŽ bandė pasidomėti apie STT sąsajas su V.Olcvikiene, tačiau jokios informacijos gauti nepavyko. Į raštu pateiktus klausimus STT atstovė spaudai Julija Antanaitienė atsakė lakoniškai: „Deja, informacijos Jus dominančiu klausimu artimiausiu metu STT pateikti negalės. Šiuo metu tikrinami faktai ir aplinkybės. Kiek tai užtruks ir kokios bus išvados, šiandien pasakyti negalime.“
Prašė suimti vyrą
Istorija, kurią LŽ papasakojo buvęs V.Olcvikienės vyras J.Jakštas, prasidėjo 2004–ųjų kovą. Esą V.Olcvikienė paprašė savo pažįstamų teisininkių, kad šios rastų pretekstą sulaikyti jį kelioms paroms. J.Jakštas teigia, jog buvusi žmona per tas dienas norėjo savo vardu perregistruoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą Klaipėdos mieste – kelis žemės sklypus, įsigytus prieš jųdviejų santuoką. Už šią paslaugą V.Olcvikienė esą žadėjo kolegėms atsilyginti. Iš pradžių prokurorė ir jai pavaldi tardytoja sutiko padėti, bet vėliau atsisakė bendradarbiauti, nes nerado preteksto sulaikyti J.Jakštą. Neva tuomet V.Olcvikienei pagailo į vienos jų sąskaitą pervestų pinigų, todėl teisėja paprašė STT Klaipėdos valdybos pareigūnų pagalbos. Su jų viršininku Leonu Keniausiu V.Olcvikienė ilgus metus dirbo prokuratūroje.
STT persiuntė gautą teisėjos pareiškimą Generalinei prokuratūrai. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Per jį įtariamąsias kyšio ėmimu pareigūnai, teismui leidus, sekė, klausėsi jų pokalbių telefonu. Nusikalstamos veikos elgesio imitavimo modelio dalyvė buvo ir pati V.Olcvikienė. Teisėja pokalbius su įtariamosiomis įrašinėjo klausymosi aparatūra.
Buvęs V.Olcvikienės vyras J.Jakštas LŽ tvirtino klausęsis operatyvinėmis priemonėmis užfiksuotų pokalbių įrašų. „Nežinau kito tokio atvejo Europoje, kad teisėjas dirbtų ir kaip slaptųjų tarnybų agentas. Tačiau Lietuvoje tai įmanoma“, – stebėjosi J.Jakštas, pats turintis teisininko išsilavinimą.
Nubaustos teisininkės
Surinkus užtektinai įrodymų byla buvo perduota teismui. Jis skyrė teisininkėms simbolines bausmes: iš prokurorės B.M.Piktužienės atėmė teisę dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje, o tardytoją nuteisė vienų metų laisvės atėmimu lygtinai. Jai taip pat skirta bauda. Abiejų moterų karjera valstybės tarnyboje buvo sužlugdyta.
LŽ kalbinta policijos tyrėja tikino iki šiol nesuprantanti, už ką ji nuteista. „Kol kas negaliu ir nenoriu pasakoti apie šį mano gyvenimo tarpsnį, tačiau prižadu vėliau atskleisti visą tiesą“, – sakė teisininkė. Apie kelerių metų senumo įvykius nekalbėjo ir septintąją dešimtį baigianti buvusi Ypač sunkių nusikaltimų tyrimo skyriaus prokurorė B.M.Piktužienė. „To žmogaus nebenoriu net prisiminti“, – pabrėžė teisėtvarkos veteranė.
