„Norėtųsi pradėti šitą įvadą sakant, kad esam pribrendę keisti iš esmės nuotekų tvarkymo ūkį, tas yra tiesa, bet yra dar keli aspektai, apie kuriuos esam priversti kalbėti. Yra gautas Europos Komisijos oficialus pranešimas dėl netinkamo miesto nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimo“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Įstatyme ketinama įtvirtinti aglomeracijos sąvoką – bus apibrėžti savivaldybių mikrorajonai, kurie turėtų būti prijungti prie centrinių tinklų.
Nepaisant siūlomų pakeitimų, Lietuvai gali nepavykti išvengti Komisijos pradėtos pažeidimo procedūros ir dėl to gresiančios baudos.
„Suprantu, kad ir ministras gerai žino iš visų susitikimų, tas projektas tikrai nėra toks, ko norėtų Europos Komisija, tai greičiausiai procedūra nebus nutraukta. Bent jau taip atrodo šitame etape. Kiek žinau iš susitikimų, kurie vyko Aplinkos ministerijoje ir panašiai, Komisijos reikalavimai yra šiek tiek griežtesni negu dabar yra projekte“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo Europos teisės departamento generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas.
„Savivaldybėms numatoma pareiga pakeisti infrastruktūros planus, nustatant aglomeracijų teritorijų ribas. Tai ypatingai svarbu dėl sodų bendrijų, kurios tampa gyvenamaisiais rajonais“, – sakė K.Navickas.
Ministro teigimu, žmogui leidus, vandens tiekėjas savo lėšomis nutiestų tinklus, o nesutikus, jis darbus turėtų atlikti už savo pinigus, tačiau jei to nepadarytų per 9 mėnesius, jis iš pradžių būtų įspėtas, o vėliau grėstų 70–100 eurų baida.
EK pernai vasarį pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, nes daug šalies gyventojų vis dar nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Jei pažeidimas nebus pašalintas, Europos Teisingumo Teismas Lietuvai gali skirti milijonus eurų siekiančią baudą.
Vyriausybė stengiasi išvengti EK baudos dėl lauko tualetų
Ministrų kabinetas daro viską, jog išvengtų Europos Komisijos (EK) baudos už tai, kad vis dar daug žmonių Lietuvoje naudojasi lauko tualetais, pareiškė premjeras Saulius Skvernelis.
Anot jo, trečiadienį Vyriausybės patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisos yra žingsnis į priekį, išvengiant baudos.
„Vyriausybė viską daro, kad tai pavyktų. Tai žingsnis į priekį padarytas, kad nebūtų skiriama bauda Lietuvai“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Jis negalėjo pasakyti, kokia bauda gresia Lietuvai, tačiau pagal kitų šalių pavyzdžius ji gali būti „milijoninė“.
Premjeras pridūrė, kad Lietuvos nuotekų tvarkymo lygis nėra pats aukščiausias Europoje.
„Kalbant apie nuotekų tvarkymą, mes tikrai esame atsilikę nuo tų rodiklių, kuriuos skelbia ir turi kitos Europos Sąjungos valstybės“, – kalbėjo premjeras.
Trečiadienį patvirtintais įstatymo pakeitimais ketinama įtvirtinti aglomeracijos sąvoką – bus apibrėžti miestų ir miestelių mikrorajonai, kurie turėtų būti prijungti prie centrinių tinklų.
Tačiau Vyriausybės posėdyje dalyvavęs Europos teisės departamento generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas tvirtino, jog Lietuvai gali nepavykti išvengti Komisijos pradėtos pažeidimo procedūros ir dėl to gresiančios baudos.
Pernai birželį premjeras žadėjo surasti būdą, kaip žmonėms suteikti visus civilizacijos privalumus.
„Turime surasti finansinį mechanizmą, padėti socialiai remtiniems žmonėms, kad jie galėtų turėti visus civilizacijos būtinumus. Manau, kad mes turime daryti viską, nes tai yra kita gyvenimo kokybė, mūsų Vyriausybės uždavinys yra parodyti, kad tai yra civilizacijos privalumai“, – tuomet sakė S.Skvernelis.
Remiantis Vyriausybės sprendimu, žmogui leidus, vandens tiekėjas savo lėšomis nutiestų tinklus, o nesutikus, jis darbus turėtų atlikti už savo pinigus, tačiau jei to nepadarytų per 9 mėnesius, jis iš pradžių būtų įspėtas, o vėliau grėstų 70–100 eurų bauda.
EK pernai vasarį pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, nes daug šalies gyventojų vis dar nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Jei pažeidimas nebus pašalintas, Europos Teisingumo Teismas Lietuvai gali skirti milijonus eurų siekiančią baudą.
Anksčiau skaičiuota, jog visiems Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimams įgyvendinti dar reikėtų apie 100 mln. eurų.
Pagal ES direktyvą, daugiau nei 2 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse privalo veikti centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, o valstybė privalo užtikrinti, kad 100 proc. gyventojų turi ja naudotis. Tačiau Lietuva šių rodiklių dar nepasiekė.
