„Parkus ir kraštovaizdį Lietuvoje sukūrė žmonės, jeigu žmogus išmoks nedarkyti to kraštovaizdžio, kuriame gyvena, manau, kad parko misija bus įgyvendinta“, – sakė Aukštaitijos nacionalinio parko gyventojas Vilius Cibulskas.
Vieno iš aktyviausiai lankomo Palūšės miestelio bendruomenė įrengė tiltą, pasivaikščiojimų taką, šeimos poilsio zoną, atidarė amatų centrą, todėl labai laukia turistų, tačiau jiems nėra kur apsistoti.
Parkus ir kraštovaizdį Lietuvoje sukūrė žmonės, jeigu žmogus išmoks nedarkyti to kraštovaizdžio, kuriame gyvena, manau, kad parko misija bus įgyvendinta, – sakė Aukštaitijos nacionalinio parko gyventojas Vilius Cibulskas.
„Pirmiausia, tai trūksta paties centro, traukos centro apgyvendinimo, kažkada buvo nameliai, atvažiuodavo žmonės poilsiauti iš Panevėžio, Kauno, Vilniaus, paskui jie paseno, nugriovė, dabar ir naujus pastatė, prieš porą metų ir iki šiol jie nepaleisti dėl nežinomų priežasčių“, – pasakojo Palūšės bendruomenės pirmininkas Arvydas Gaidelis.
„Ieškomas yra koncesininkas, tas, kuris valdytų tuos namelius ir centrinį Palūšės pastatą, kaip tik buvo paskelbtas konkursas koncesijos sutarties pasirašymui šią savaitę. Tikimės, kad kitų metų vasarį, kovą jau tas koncesininkas atsiras“, – teigė laikinoji Saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Lapinskienė.
Parko vadovas sako, kad teritorija turi būti patrauklesnė šeimų poilsiui, todėl reikia aktyvinti kaimo bendruomenes kurti projektus. Tačiau parko gyventojai sensta, pavyzdžiui, Labanoro parke tik 300 vietos gyventojų, o apie 1,5 tūkst. iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio.
„Labai liūdna žiūrėti, važiuojant keliu, kada sustoja prašmatnus mersedesas, iš jo išlipa graži labai gražiai apsirengusi ponia ir manieringai šiukšlių maišelį padeda autobusų stotelėje“, – sakė Aukštaitijos nacionalinio-Labanoro regioninio parko direktorius Eminuelis Leškevičius.
Parko darbuotojai dažniausiai baudžia lankytojus už miško paklotės suardymą, statybos reikalavimų nesilaikymą, nors pripažįsta, kad tokių pažeidimų mažėja.
