Itin sudomino estus
Prieš kelias savaites JAV tinklalapis WND (kuris anksčiau buvo žinomas kaip „WorldNetDaily“) paskelbė straipsnį pavadinimu „CDC (JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro – red. past.) duomenų bazė rodo mirties riziką paskiepytų motinų kūdikiams“.
Kaip teigiama tekste, „Daily Clout“ atliktas „Pfizer“ klinikinių tyrimų dokumentų analizė (čia ir čia) tariamai sukėlė susirūpinimą dėl COVID-19 vakcinų pavojaus nėščioms moterims.
Jame skelbiama, esą nėščiųjų, kurios buvo paskiepytos nuo koronaviruso, kūdikių miršta daugiau nei paskiepytųjų bet kuria kita vakcina.
„57 proc. visų vakcinacijų, kurios per pastaruosius 25 metus baigėsi kūdikio ar vaisiaus mirtimi, buvo atlikta nėščiosioms pradėjus skiepytis COVID-19 vakcinomis“, – rašoma tinklalapyje.
Tokie duomenys gauti iš Nepageidaujamo šalutinio vakcinų poveikio pranešimų sistemos (Vaccine Adverse Event Reporting System, VAERS).
Šioje bazėje įrašytos 3 816 nėščiosios, kurių kūdikiai tariamai mirė po vakcinacijos nuo COVID-19 tarp 2020 m. gruodžio ir 2022 m. kovo. Iš jų trys ketvirtadaliai (2 819) buvo paskiepytos „Comirnaty“ („Pfizer“/„BioNTech“), 21 proc. – „Spikevax“ („Moderna“), mažiau nei 5 proc. – „Janssen“ vakcinomis.
Po pirmojo ir antrojo motinų skiepo kūdikių mirčių skaičius buvęs panašus. 1 559 kūdikiai esą mirė per pirmąsias 10 dienų po vakcinacijos nuo COVID-19.
Vienas gydytojas sugebėjo VAERS pranešti, esą skiepai nuo gripo jį pavertė komikso ir filmo herojumi milžinu Halku.
Nuo 1998 m., kai VAERS buvo pateiktas pirmas pranešimas, iki 2022 m. gegužės nėščiųjų, kurios pasiskiepijo nuo visų ligų ir vėliau neteko kūdikių, skaičius siekė 6 695.
„Šie kūdikiai mirė dėl spontaniškų abortų ir vaisiaus sutrikimų, pavyzdžiui, sustojus širdžiai ar dėl cistinės higromos (naviko, susidarančio ant naujagimio kaklo)“, – cituojamas „Daily Clout“ tekstas.
Kažkodėl straipsnis iš WND sulaukė daug estų dėmesio. Nuoroda į jį pasidalijus „Facebook“ grupėje, skirtoje įrašams apie vakcinų nuo koronaviruso šalutinius poveikius, užvirė diskusija apie jų žalą, pasipylė tokie komentarai, kaip genocidas ir terorizmas.
„Negalime atsikratyti jais aborto būdu, atsikratykime skiepydami“, – grotestišką komentarą po nuoroda į straipsnį paliko kito socialinio tinklo vartotojas.
Rėmėsi nepatikrinta informacija
1997 m. įkurtas tinklalapis wnd.com propaguoja kraštutines dešiniąsias pažiūras, yra politiškai konservatyvus. Jis yra skelbęs sąmokslo teorijų ir melagienų.
Artas Moore’as (jis yra ir cituoto straipsnio autorius) lygiai prieš metus rašė, kad vieną savaitę mirčių „nuo COVID-19 vakcinų“ buvo užregistruota daugiau nei nuo pačios ligos. Kai VAERS buvo pranešta apie 2 043 mirtis po skiepų, esą mirė 1 505 žmonės.
A.Moore’as citavo melagienas nuolat publikuojantį tinklalapį „The Gateway Pundit“, kuris rėmėsi jau minėta duomenų baze.
Bet daugiau abejonių turėtų kelti ne rašinių publikavimo vietos, o šaltinis – VAERS. Joje surinkti duomenys negali būti patikimi be papildomos analizės. Mat dažnai informaciją pateikia ne pirminį vertinimą atlikę specialistai, o žmonės, patys nusprendę, kad vieną ar kitą negalavimą nulėmė skiepai.
„FDA (JAV Maisto ir vaistų administracija – red. past.) reikalauja, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai užregistruotų VAERS bet kurią mirtį po vakcinacijos nuo COVID-19, net jei nežinia, ar priežastis buvo vakcina.
Pranešimai VAERS apie šalutines reakcijas po skiepų, įskaitant mirtį, nebūtinai reiškia, kad vakcina sukėlė sveikatos problemų. Peržiūrėjus turimą klinikinę informaciją, įskaitant mirties liudijimus, autopsijos ir medicininius įrašus, priežastinis ryšys su COVID-19 vakcinomis nenustatytas“, – teigiama CDC tinklalapyje.
Kad iš šiose duomenų bazėse skelbiamų duomenų negalima skubėti daryti savų išvadų, patvirtina atvejis, kai vienas gydytojas sugebėjo VAERS pranešti, esą skiepai nuo gripo jį pavertė komikso ir filmo herojumi milžinu Halku.
Pernai jau buvo platinama melagiena apie tariamai dėl skiepų nuo COVID-19 mirusius vaikus, paremta toje pačioje VAERS rasta informacija. Ji negalėjo būti teisinga jau vien dėl to, kad tokio amžiaus vaikai iki šiol neskiepijami nuo COVID-19.
Sprendimas dėl vakcinos nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims turėtų būti priimtas tik pasikonsultavus su sveikatos priežiūros specialistu ir įvertinus skiepijimosi naudą bei riziką.
Patikimos išvados daromos tik nuodugniai ištyrus turimus duomenis ir atlikus jų mokslinį vertinimą. Pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas negali būti priimami už gryną pinigą be papildomos analizės, mat dažnai informaciją pateikia patys žmonės, patys nusprendę, kad vieną ar kitą poveikį sukėlė skiepai.
Ir pats A.Moore’as savo straipsnyje nurodė, kad VAERS kaupiami pačių žmonių pateikiami nepatikrinti pranešimai apie skiepų pašalinį poveikį.
Du nėštumai nutrūko
Panašiai apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 galima pranešti ir Lietuvos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) tinklalapyje.
Tarnyba yra gavusi kelis pranešimus dėl įtariamos nepageidaujamos nėščių ar neseniai pagimdžiusių moterų organizmų reakcijas į vakcinas nuo COVID-19.
Du pranešimai, pasak VVKT atstovės spaudai Aistės Tautvydienės, buvo apie nepageidaujamą šalutinį poveikį, pasireiškusį nėštumo metu. Abu kartus buvo skiepyta „Comirnaty“.
Viena moteris skundėsi, kad kitą dieną po skiepijimosi padidėjo kaklo limfmazgiai, skaudėjo injekcijos vietoje, atsirado nuovargis. Pranešime buvo nurodyta, kad moteris skiepijosi nežinodama, jog laukiasi. Einant 8-ai nėštumo savaitei, buvo nustatyta, kad jis nebesivysto.
Kita moteris, po skiepo praėjus kelioms dienoms, ėmė skųstis skausmu dešiniajame šone. Skausmas nestiprėjo, o šlapimo tyrimai nerodė nieko blogo. Po poros mėnesių ji dėl stipraus skausmo ir vidinio kraujavimo buvo skubiai operuota. Buvo nustatytas negimdinis nėštumas. Kūdikis esą nebuvo planuotas, skiepijimosi metu nebuvo jokių ženklų, kad moteris laukiasi.
Trys pranešimai buvo apie įtariamą nepageidaujamą poveikį žindomiems kūdikiams, kurių mamos buvo maždaug prieš parą pasiskiepijusios taip pat „Comirnaty“ vakcina. Mažylius vargino karščiavimas, jie buvo neramūs, irzlūs, dažniau verkė. Beveik trijų mėnesių kūdikį taip pat vargino nedidelis pilvo, nugaros, smakro bėrimas.
JAV buvo sunaudota 596 mln. vakcinos dozių. Per šį laiką VAERS buvo pateikta 15 312 pranešimų apie mirtis (0,0026 proc. nuo visų dozių).
A.Tautvydienė priminė, kad Europos vaistų agentūros COVID-19 darbo grupė atliko išsamią kelių tyrimų, kuriuose dalyvavo apie 65 tūkst. skirtingame nėštumo etape esančių moterų, apžvalgą.
Nerasta jokių požymių, kad po vakcinacijos iRNR paremtomis vakcinomis padidėtų nėštumo komplikacijų, persileidimų, priešlaikinio gimdymo ar neigiamo poveikio negimusiems kūdikiams rizika. Bet akcinos veiksmingai mažino nėščiųjų hospitalizavimo ir mirties riziką.
„Bet kokiu atveju sprendimas dėl vakcinos nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims turėtų būti priimtas tik pasikonsultavus su sveikatos priežiūros specialistu ir įvertinus skiepijimosi naudą bei riziką“, – pažymėjo VVKT atstovė.
Liga pavojingesnė nei skiepas
CDC skelbiami duomenys rodo, kad iki birželio 29-osios JAV buvo sunaudota 596 mln. vakcinos nuo COVID-19 dozių. Per šį laiką VAERS buvo pateikta 15 312 preliminarių pranešimų apie mirtis (0,0026 proc. nuo visų dozių).
„Dėl nuolatinės stebėsenos buvo nustatytos devynios mirtys, priežastiniu ryšiu susijusios su „Johnson&Johnson“ („Janssen“) vakcinomis nuo COVID-19“, – pažymėta CDC tinklalapyje.
Prieš imant naudoti vakcinas nuo COVID-19 buvo atliekami laboratoriniai ir klinikiniai bandymai, vėliau buvo kruopščiai analizuojami jų rezultatai. Tik įvertinus, ar vakcina arba vaistas yra saugus naudoti ir suteikia norimą efektą, leidžiama jį naudoti.
Masinio vakcinavimo, kuris yra efektyviausias kelias užkirsti kelią infekcijai plisti, nauda nusveria galimų šalutinių reakcijų žalą.
Visos Lietuvoje šiuo metu naudojamos vakcinos buvo patikrintos per bandymus, įvertintos specialistų ir įregistruotos Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad jos yra saugios, veiksmingos ir atitinka kokybės standartus.
Mokslininkai yra analizavę, kokios įtakos nėštumui turi vakcinos nuo COVID-19. Vienas tyrimas buvo atliktas Škotijoje, jo rezultatai publikuoti žurnale „Nature“. Ten nuo vakcinacijos pradžios 2020 m. gruodį iki 2021 m. spalio pabaigos pasiskiepijo 18,5 tūkst. nėščiųjų – gerokai mažesnė dalis nei 18-44 metų amžiaus moterų apskritai (vakcinuotos buvo tik 32 proc. gimdyvių ir daugiau nei 77,4 proc. visų šio amžiaus moterų).
Besilaukiančios moterys SARS-CoV-2 neužsikrečia dažniau, bet joms labiau gresia sunki ligos eiga. Palyginti su kitomis vaisingo amžiaus moterimis, COVID-19 sergančios nėščiosios dažniau patenka į skubios pagalbos skyrių, sulaukia papildomo deguonies ar dirbtinės plaučių ventiliacijos, miršta.
Moterų, kurios pagimdė per 28 dienas nuo COVID-19 diagnozės, perinatalinis mirtingumas siekė 22,6 atvejo 1 000 gimimų (pandemijos laikotarpio rodiklis sudaro 5,6 atvejo 1 000 gimimų). Trys iš keturių užsikrėtusiųjų koronavirusu, 90 proc. paguldytųjų ligoninėn ir 98 proc. tų, kurioms reikėjo intensyvios priežiūros, nėščiųjų buvo nepasiskiepijusios.
Trys iš keturių užsikrėtusiųjų koronavirusu, 90 proc. paguldytųjų ligoninėn ir 98 proc. tų, kurioms reikėjo intensyvios priežiūros, nėščiųjų buvo nepasiskiepijusios.
Kitas tyrimas, kurio rezultatus paskelbė „The Lancet“, buvo atliktas Šveicarijoje. Jo metu analizuota 1 012 nėščiųjų sveikatos būklė. 894 iš jų jau besilaukdamos buvo paskiepytos dviem dozėmis, kitos – viena (du trečdaliai – „Spikevax“, likusios – „Comirnaty“ vakcinomis).
Dauguma moterų skundėsi įvairiais po šių skiepų įprastais negalavimais, daugiausia – skausmu dūrio vietoje, nuovargiu, galvos skausmu.
Keturioms (0,4 proc.) pasireiškė sunkios nepageidaujamos reakcijos: plaučių embolija, priešlaikinis membranų plyšimas, nežinomos kilmės karščiavimas su hospitalizacija, juostinė pūslelinė.
Iš 107 moterų, kurios pasiskiepijo iki 14 nėštumo savaitės, vienai įvyko ankstyvas spontaniškas abortas. Iš 228, pasiskiepijusių iki 20 nėštumo savaitės, taip pat vienai – vėlyvas spontaniškas abortas.
Visi kūdikiai gimė gyvi, tiesa, 25 buvo iškart perkelti į intensyvios priežiūros skyrių. 33 moterys pagimdė anksčiau laiko.
„Po vakcinacijos iRNR vakcinomis nėštumo metu dažnai pasireiškė vietinis ir sisteminis poveikis, tačiau sunkūs reiškiniai buvo reti, – pažymėjo tyrėjai. – Nėštumo metu paskiepytos moterys nepatyrė daugiau nepageidaujamų pasekmių, susijusių su nėštumu ar naujagimiais, palyginus su istoriniais duomenimis apie pagrindines rizikas akušerijoje.“
Užkrėtė naujagimius
Specialistų teigimu, nėščiosios ir žindančios mamos neturėtų atidėti skiepų, pavyzdžiui, nuo koronaviruso ar gripo. Mat nėščiosios COVID-19 serga sunkiau nei to paties reprodukcinio amžiaus moterys. Nėščiosioms buvo rekomenduota skiepytis nuo koronaviruso iRNR paremtomis vakcinomis. Tai galima daryti bet kuriuo nėštumo trečdaliu. Tos pačios vakcinos rekomenduojamos ir žindyvėms.
Vieno tyrimo rezultatai, kuriuos publikavo „JAMA Pediatrics“, parodė, kad COVID-19 užsikrėtusioms nėščiosioms kur kas dažniau gresia nepageidaujami šalutiniai reiškiniai, įskaitant preeklampsiją – būseną, kai stipriai padidėja kraujo spaudimas (rizika didesnė 76 proc.), priešlaikinį gimdymą (59 proc. dažniau, kūdikiai tokiu atveju dažniau atsiduria naujagimių reanimacijoje.) ir net mirtį.
Tyrimo metu mirė 11 užsikrėtusių nėščiųjų. 11,5 proc. sergančių nėščiųjų ligą perdavė vaisiui. Tiesa, naujagimiai paprastai sirgo lengvai, be to, nepastebėta, kad virusas būtų perduotas žindant.
Lietuvos akušerių ir ginekologų draugija jau anksčiau skelbė, kad turimi moksliniai duomenys ir paskiepytų nėščiųjų rezultatai rodo tokį pat vakcinos efektyvumą joms, kaip ir bendrai populiacijai, nepastebėtas joks tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis besivystančiam vaisiui ar nėštumo eigai.
Mūsų šalyje nėščiųjų negalima skiepyti tik gyvomis susilpnintomis vėjaraupių, raudonukės, tymų, epideminio parotito (vadinamosios kiaulytės), geltonosios karštligės vakcinomis. Analogiškos rekomendacijos taikomos ir žindyvėms.
Dvejonių dėl skiepų nuo COVID-19 planuojant pastoti, besilaukiant ir žindant kūdikį kilo dėl to, kad nėščiosios nebuvo įtrauktos į klinikinius tyrimus. Tiesa, vien per „Comirnaty“ vakcinos bandymus pastojo 23 moterys.
Vėliau buvo vakcinuota daugiau besilaukiančių moterų, tad turima duomenų ir ne vien apie atsitiktinai per bandymus paskiepytas nėščiąsias. Jos buvo skiepijamos su tikslinėms skiepijamųjų grupėms (pvz., medicinos personalu), kai dar nežinojo, kad laukiasi. Atsitiktinai paskiepytos nėščiosios didesnių komplikacijų nepatyrė, jų persileidimų neužfiksuota daugiau nei bendroje populiacijoje.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
