Du kartai – 1100 eurų bauda
15min aprašė istoriją Klaipėdos rajone, greta Vilhelmo kanalo. Netoliese gyvenantys vyrai per pora savaičių net tris kartus įkliuvę brakonieriaujantys. Pirmąjį kartą – paskutinėmis gruodžio dienomis – nustatyta, kad gaudydami nėges jie padarė žalos gamtos ištekliams už 420 eurų.
Antrąjį kartą prie kanalo jie sučiupti sausio 2-ąją. Tada gamtai padaryta žala įvertinta 660 eurų. Trečiąjį kartą jie buvo nustatyti, kai aplinkosaugininkams įkliuvo nėges nusipirkusi moteris. Ši ir parodė, iš kurios kaimo trobos pirko žuvį.
Vyriškiai pripažino gaudę nėges, tačiau įvykiai pakrypo dar įdomiau, kai šie pasipasakojo aplinkosaugininkams buvę sumušti visuomenininkų. Apie šią istoriją 15min jau rašė.
Didžiausia žala 9,8 tūkst. eurų
Aplinkos apsaugos departamentas informavo, kad praėjusiais metais paskaičiuotų žalų suma, padaryta gyvūnijos, žuvų ištekliams, siekia 282,4 tūkst. eurų.
Didžiausia paskaičiuota žala praėjusiais metais buvo 9,8 tūkst. eurų. Tokią žalą gamtoje padarė medžiotojai, Šiaulių rajone neteisėtai sumedžioję du elnius.
Šiemet jau irgi yra tokių didelių sumų. Štai Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Šiaulių gyvosios gamtos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai per Plungės rajono medžiotojų būrelio patikrinimą nustatė, kad per medžioklę su varovais buvo neteisėtai sumedžiota vaikinga briedžio patelė.
Asmeniui, sumedžiojusiam briedžio patelę draudžiamu laiku, gresia bauda nuo 600 iki 1700 eurų, ginklo konfiskavimas ir teisės medžioti atėmimas iki 5 metų. Taip pat jam teks atlyginti 10 tūkst. eurų žalą gyvūnijos ištekliams.
Baudų praėjusiais metais buvo paskirta mažiau – 2783 baudos. 2021 metais paskirtos 2972 baudos.
Suprasti akimirksniu
- Didžiausias baudas medžiotojams Administracinių nusižengimų kodeksas numato už pakartotines veiklas. Štai 3000 eurų bauda paskiriama asmeniui, kuris pakartotinai išaiškinamas medžiojęs draudžiamais įrankiais priemonėmis, būdais.
- 2000 eurų bauda skiriama, jei medžioklės dalyvis yra neblaivus (nuo 2,51 promilės ir daugiau), apsvaigęs nuo narkotikų, psichotropinių medžiagų. Įkliuvęs antrą kartą jis galėtų būti baudžiamas ir 2500 eurų bauda.
- Žvejams didžiausia bauda – 500 eurų – numatoma už Mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kai prasižengėlis žvejoja lašišas, marguosius upėtakius ar kiršlius.
Tačiau įžvelgiama tendencija – pačių baudų mažėjo, tačiau jų suma – didesnė. Pernai jų paskirta už 113 tūkst. eurų, kai tuo tarpu užpernai, kai pačių baudų skirta daugiau, – 76 tūkst. eurų.
Baudos keliauja įžuvinimui ir t.t.
Surinktų baudų panaudojimas apibrėžiamas Aplinkos apsaugos rėmimo programoje. Teisės aktai numato, kad iš brakonierių ir medžiotojų surinktų baudų tvarkomas kraštovaizdis, įžuvinami tvenkiniai, atliekami moksliniai tyrimai, monitoringas.
Surinktos lėšos naudojamos ir kraujasiurbių populiacijai reguliuoti, oro ir vandens taršai mažinti ir prevencinėms programoms.
Informaciją apie baudų surinkimą administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tačiau ji pateikė tik bendro pobūdžio informaciją apie surenkamas baudas, nedetalizuodama, už ką tos baudos buvo skirtos.
VMI teigimu, praėjusiais metais, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, įvairių administracinių pažeidimų padarė 592 tūkst. gyventojų. Jiems visiems skirta baudų už 55,9 mln. eurų.
Iki šio sausio jau buvo sumokėta apie 33,2 mln. eurų pernai paskirtų baudų. Tačiau pažymima, kad daliai prasižengėlių dar nėra pasibaigę terminai sumokėti baudas.
