2021 12 28

Baudžiamoji byla dėl koronaviruso reagentų pirkimo perduota teismui

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis perdavė Vilniaus apygardos teismui baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, kuriame kaltinimai pareikšti dėl neteisėtų veiksmų, susijusių su didelės vertės koronaviruso reagentų pirkimu. Jame įtarimai sukčiavimu ir piktnaudžiavimu pateikti buvusiam Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovui Šarūnui Narbutui, pranešė Generalinė prokuratūra.
Šarūnas Narbutas
Šarūnas Narbutas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Įvertinus ikiteisminį tyrimą atlikusių Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinės tyrimų valdybos pareigūnų surinktus duomenis Šarūnas Narbutas kaltinimas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

„Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. kovo – liepos mėnesiais, veikdamas kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavęs iš tuometinės Sveikatos apsaugos viceministrės ir tuometinio ministro pirmininko patarėjo žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 testų įsigijimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu, buvęs POLA vadovas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos. Iš viso buvo susiderėta dėl daugiau kaip 300 000 vnt. COVID-19 testų įsigijimo“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Įtariama, kad susitarus dėl 17 Eur kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą buvo įskaičiuota ir 1 Eur už testą tarpininkavimo atlygis Š.Narbutui Tyrimo duomenimis, apie šią bendros testo kainos dalį bei vėliau sudarytą galimai fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį bei gautą neteisėtą atlygį Šarūnas Narbutas neinformavo tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės ir ministro pirmininko patarėjo.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Š.Narbutas galimai tyčia suklaidino testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovą dėl savo, kaip fizinio asmens statuso, nors iš tiesų buvo Lietuvos Respublikos atstovas. Byloje turimi duomenys taip pat leidžia įtarti, kad Šarūnas Narbutas siūlė pasirašyti komercinio atstovavimo sutartį, kurioje būtų nurodyta atgalinė jos sudarymo data.

Pasirašęs tokią sutartį su įmonės generaliniu direktoriumi, Š.Narbutas įgijo didelės vertės svetimą turtą – daugiau nei 300 tūkstančių Eur.

Tyrimo metu nustatyta, kad šios, neva 2020 m. kovo 1 d. sudarytos, sutarties pagrindu, kaip tariamas komisinis atlygis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, į Š.Narbuto asmeninę bankinę sąskaitą per du kartus buvo pervesti daugiau nei 300 tūkstančių eurų.

Š.Narbutas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas) ir 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimas).

Sveikatos apsaugos ministerija šiame ikiteisminiame tyrime yra pripažinta civiliniu ieškovu ir pareiškusi 303 360 eurų dydžio civilinį ieškinį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų