2015 03 29

Viktoras Uspaskichas turi galimybę išsisukti nuo bausmės vykdymo

Viktoras Uspaskichas dar kartą neteko parlamentaro neliečiamybės. Šį kartą Europos Parlamente. Nepadėjo nei ramentai, nei prabangus vežimėlis, nei bado streikas su aprašymu po kaklu. Europos Parlamente dauguma neįžvelgė jokios politikos juodosios buhalterijos byloje. Prokuroras jau išreiškė viltį, kad iki liepos Apeliacinis teismas turėtų baigtis, bet... Pagal šį antradienį, įsigaliojusias Baudžiamojo Kodekso pataisas Viktoras Uspaskichas belangės gali išvengti.
Viktoras Uspaskichas
Viktoras Uspaskichas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Teisingumo ministerijos parengtos pataisos, kurioms pritarė Seimas, ir kurių nevetavo Prezidentė (tiksliau, vetavo kai kuriuos straipsnius, tačiau ne 75-ąjį), leidžia paskirtos bausmės vykdymą atidėti  nuo vienerių iki trejų metų, jeigu asmuo buvo nubaustas ne didesne nei 4-erių metų laisvės atėmimo bausme.

Net tuo atveju, jeigu padarytas nusikaltimas – sunkus.

Tai reiškia, kad Viktoro Uspaskicho atveju pirmos instancijos teismo priimta bausmė liktų galioti, tačiau jos vykdymas gali būti atidėtas.

Jeigu per bausmės atidėjimo laikotarpį vykdomos teismo nustatytos pareigos ir nepadaromi nauji nusikaltimai, asmuo laikomas atlikusiu bausmę.

„Savaitės“ kalbinti teisininkai beveik neabejoja, kad Viktoras Uspaskichas, o tiksliau jo advokatai, mėgins pasinaudoti naujai įsigaliojusiomis pataisomis.

 „Ši istorija jau virto saga“

Į Europos Parlamento posėdžių salę, prieš balsavimą dėl teisinės neliečiamybės, Viktoras Uspaskichas įriedėjo vežimėliu. Šalia ramentai, po kaklu – užrašas apie skelbiamą bado streiką.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Viktoras Uspaskichas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Viktoras Uspaskichas

Pasak politiko, Europos Parlamentas palaiko valstybę, pažeidžiančią jo, Lietuvos piliečio, kilusio iš Rusijos, teises.

Kartėlį jis liejo vadindamas bylą politine, tikino, kad ji yra falsifikuojama, nes Lietuva – autokratinė valstybė.  

 „Man nesvarbu imunitetas, todėl kad diktatoriškoje valstybėje kalėjimas yra demokratijos atributas, todėl šito aš nebijau. Bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad būtų patikrinti faktai: kaip daromos kratos be liudytojų, neleidžiamas advokatas, kaip falsifikuojami dokumentai“, – sakė Viktoras Uspaskichas.

Lietuvos europarlamentarai sako, kad Uspaskicho klausimas per ilgai buvo vilkinamas. Jis nėra pirmas ar paskutinis praradęs teisinę neliečiamybę.

Teisingumas turi būti įgyvendintas ir ponas V.Uspakichas turi grįžti į Lietuvą, kur turi atsakyti prieš teismą ir jam keliamus kaltinimus, – sako G.Landsbergis.

Teisingumas turi būti įgyvendintas ir ponas V.Uspakichas turi grįžti į Lietuvą, kur turi atsakyti prieš teismą ir jam keliamus kaltinimus“, – sako europarlamentaras Gabrielius Landsbergis.

„Ši istorija virto saga, o sagoje nėra pabaigos, tai aš nenorėčiau, kad ji Lietuvoje vyktų visą laiką“, – kalbėjo Petras Auštrevičius.

Politikui praradus teisinę neliečiamybę Apeliacinis teismas tęs vadinamosios juodosios buhalterijos bylą. Joje Viktorą Uspaskichą 2013-iais Vilniaus apygardos teismas paskelbė kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, jis nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

 
Asmeninio archyvo nuotr./Gabrielius Landsbergis
Asmeninio archyvo nuotr./Gabrielius Landsbergis

Politikas nuosprendį apskundė Apeliaciniam teismui, tą patį padarė ir prokurorai.

Politikas prašo teismo jį išteisinti, prokurorai – kalta pripažinti ir išteisintą Darbo partiją, o V. Uspakichui bausmę didinti iki šešerių metų. Prokuroras Saulius Verseckas sako, kad teismo posėdžiai po ilgos pertraukos prasidės jau gegužę.

„Apeliacinis teismas jau yra numatęs, paskyręs tas posėdžių datas – gegužės, birželio ir liepos mėnesiais, na toliau bus tęsiama, nagrinėjami apeliaciniai skundai.

Šiuo metu yra paskirtos ekspertizės ir jos bus baigtos, rezultatai ištirti, na, faktiškai bus baigiamosios kalbos, o po to – sprendimas. Prieš sustabdant procesą apeliacinis teismas paskyrė tris ekspertizes – rašysenos, kuri šiai dienai jau yra atlikta, kompiuterinę ir buhalterinę finansų. Pastarosios, kiek žinau dar neatliktos“,– sakė prokuroras Saulius Verseckas.

Seimo rinkimai ir vėl gali politiką padaryti „neliečiamu“

Apeliacinio teismo atstovė sako, kad pastarąsias ekspertizes žadama baigti balandį, pirmojo posėdžio data – gegužės 18-a. Kitąmet Lietuvoje vyks Seimo rinkimai. Perrinkus V.Uspaskichą jis vėl įgautų teisinę neliečiamybę, teisiniai procesai sustotų, tačiau prokuroras tikisi, kad iki to laiko byla bus užversta. 

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Saulius Verseckas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Saulius Verseckas

„Mano manymu, išspręsti yra visos galimybės, aišku, dar yra kasacija, bet kasacija greitesnis procesas. Aišku, ir aš bylą atiduodamas į teismą 2008 metais negalvojau, kad ji dar bus nagrinėjama 2015-iais, tad atspėti negaliu. Žinoma, realiai nagrinėjant, vykstant procesui – taip, ji turėtų būti pasibaigusi“, – žurnalistams sakė prokuroras S.Verseckas.

Vadinamoji juodosios buhalterijos byla neeilinė vien tuo, kad Viktoro Uspaskicho teisinė neliečiamybė buvo bene dažniausia kliūtis nagrinėjant bylą.

Per šį laikotarpį politiko imuniteto klausimą tris kartus svarstė Vyriausioji rinkimų komisija, du kartus – Seimas, tiek pat – Europos Parlamentas.

Galbūt V.Uspaskichui ir nevertėtų baimintis gresiančio kalėjimo. Už tai jis turėtų dėkoti Teisingumo ministerijai. Ši užsimojusi mažinti kalinių skaičių, pernai pateikė baudžiamojo kodekso pataisas. 

Galbūt V.Uspaskichui ir nevertėtų baimintis gresiančio kalėjimo. Už tai jis turėtų dėkoti Teisingumo ministerijai. Ši užsimojusi mažinti kalinių skaičių, pernai pateikė baudžiamojo kodekso pataisas.

Dalį jų Prezidentė vetavo, tačiau dalis buvo priimta.

Tarp jų – ir 75-as straipsnis, kurio pakeitimai, įsigalioję šią savaitę, kovo 24-ąją, pasak teisininko, gali suteikti galimybę Viktorui Uspakichui išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, kas anksčiau, atsižvelgus į jo nusikaltimą, buvo neįmanoma. 

„Keitėsi įstatymas tuo, kad iki šiol, tiksliau, iki pirmadienio ar antradienio, nebuvo galimybės atidėti bausmės vykdymą, jeigu nusikaltimas buvo padarytas sunkus. Šiai dienai tokia galimybė yra ir nepaisant to, kad nusikaltimas sunkus, jeigu už jį paskiriama laisvės atėmimo bausmė ne didesnė negu 4 metai, galima realiai nevykdyti tokios bausmės, – aiškino VU Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas dr. Remigijus Merkevičius. –  Jeigu teismas galvoja, kad nereikia: jis pasitaisys ir daugiau nuskalstamų veikų nedarys nebūdamas izoliuotas. Buvo katalogas toks – apysunkiai, nesunkūs, tyčiniai nusikaltimai ir neatsargūs nusikaltimai, dabar į tą sąrašiuką yra įtraukiami ir visi sunkūs nusikaltimai, jeigu už juos skiriama bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.“

Koaliciją nuo pat jos susidarymo purto nesutarimai. Dar visai neseniai V.Uspaskichas premjerą viešai vadino melagiu, Algirdas Butkevičius kiek anksčiau, svarstant 2015-ųjų biudžetą, išdavyste apkaltino Darbo partiją ir teigė, kad ji taip pasielgė (vedė nesąžiningą buhalteriją, – red. past.), nes V.Uspaskichas šantažavo savo partijos kolegas.

Laidai „Savaitė“ atsiųstame pranešime pabrėžiama, kad bet kokios interpretacijos, jog šios Baudžiamojo kodekso pataisos gali būti naudingos vieniems ar kitiems asmenims, yra niekuo nepagrįstos spekuliacijos. 

Tad ar kas nors galėtų paneigti galimybę, jog pataisos buvo dovana darbo partijos lyderiui, kad šis nurimtų ir nebesiūbuotų ir taip besiblaškančio koalicijos laivo?

Teisingumo ministerija tokią galimybę neigia. Laidai „Savaitė“ atsiųstame pranešime pabrėžiama, kad bet kokios interpretacijos, jog šios Baudžiamojo kodekso pataisos gali būti naudingos vieniems ar kitiems asmenims, yra niekuo nepagrįstos spekuliacijos.

Tiesa, Apeliacinis teismas gali palikti ir ankstesnės instancijos teismo sprendimą – įkalinti politiką 4-eriems metams. 

„Bet gali pritaikyti ir naują įstatymą, kadangi nauji pakeitimai yra žmogui geresni ir jie galioja atgal. Juolab, kad vertinant visas bylos faktines aplinkybes, t.y., baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę, tai, kad per tą laikotarpį nebuvo padaryta naujų nusikalstamų veikų, nusikaltimo pobūdis yra turtinis, o ne smurtinis, tai aš, manau, kad Apeliacinis teismas tikrai privalės svarstyti tokią galimybę, kuri yra nauju pakeistu įstatymu“, – prognozavo VU Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas dr. Remigijus Merkevičius.

Teisininkas neabejoja, kad jei Apeliacinio teismo sprendimas netenkins kurios nors pusės, jis bus apskųstas Aukščiausiajam teismui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs