„Laisvame laikraštyje“ platinama publikacija, kurioje teigiama, kad vakcinų nuo koronaviruso kūrėjai neva pažeidė Niurnbergo kodeksą, dalijasi daug interneto vartotojų.
Straipsnyje pateikiama prieštaringa informacija – viena vertus, vakcinų kūrėjai kaltinami atliekantys bandymus su populiacija, tačiau jau kitame teiginyje aiškinama, kad jokių bandymų nebuvo.
„Pradėtas teismo procesas prieš COVID-19 aferos autorius dėl nusikaltimų žmogiškumui (pildoma)“, – skelbia nuotraukos antraštė, kurioje užfiksuota buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė bendraujanti Pasaulio ekonomikos forumo Davose steigėju ir valdybos pirmininku Clausu Schwabu.
Neegzistuojantis teismo procesas
„Vokietijos advokato Reinerio Fuellmicho vadovaujama daugiau nei 1000 advokatų ir daugiau nei 10 000 medicinos ekspertų komanda pradėjo teisminius procesus prieš CDC (Ligų kontrolės ir prevencijos organicazija), PSO (Pasaulio sveikatos organizaciją) ir vadinamąją Davoso grupę dėl nusikaltimų žmoniškumui“, – rašoma „Laisvo laikraščio“ straipsnyje.
Tarp Vokietijos koronaviruso neigėjų populiarus Reineris Fuellmichas iš tiesų turi teisininko licenciją, o praėjusių metų spalį skelbė apie planus paduoti į teismą „Koronos apgavystės kūrėjus“.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (ICC) iš tiesų priėmė R.Fuellmicho skundą, tačiau, kaip agentūrai „Reuters“ akcentavo teismo atstovas, priimami ieškiniai reiškia tik tai, kad ateityje jie bus vertinami, o ne tai, jog bus pradėtas teismo procesas.
Istorinis kontekstas
„Laisvo laikraščio“ publikacijoje skaitytojams nepaaiškintas istorinis kontekstas – kas yra Niurnbergo kodeksas ir ką jis iš tiesų skelbia.
Apie tai yra rašę Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto mokslininkai Irena Paukštytė ir Eugenijus Gefenas.
1945 metų Niurnbergo karo nusikaltimų tribunole buvo teisiami 23 nacių gydytojai ir valdininkai, kurie Antrojo pasaulinio karo metu vykdė nusikalstamus „medicininius bandymus“.
Atskleisti faktai sukrėtė žmoniją, ir tarptautinė bendruomenė pripažino etinių principų, reguliuojančių tyrimus su žmonėmis, būtinybę.
Taip 1947 metų Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas priėmė Niurnbergo kodeksą.
Dabar šis kodeksas yra plačiai žinomas kaip pirmasis tarptautinis tyrimų etikos dokumentas, kurio dešimt punktų skelbia priimtinus tyrimų su žmonėmis kriterijus.
VU mokslininkų straipsnyje rašoma, kad Niurnbergo kodekso principai numato reikalavimą, kad asmuo išreikštų informuotą savanorišką sutikimą prieš prasidedant bandymui bei jam tęsiantis ir reikalavimą, jog būtų tinkamas laukiamos naudos ir žalos santykis.
Be šių dviejų – sutikimo ir žinojimo bei rizikos ir naudos pusiausvyros – principų Niurnbergo proceso teisėjai akcentavo ir kitus, tokius kaip eksperimento neišvengiamumo, eksperimentų atlikimo nuoseklumo ir žalos nedarymo principus.
Eksperimento neišvengiamumo principas nurodo, kad tikėtinas eksperimento rezultatas nėra pasiekiamas įprastais tyrimo metodais.
Eksperimentų atlikimo nuoseklumo principas nurodo, kad eksperimentai su žmonėmis yra atliekami tik po to, kai jau yra surinkta informacija apie ligą ar kitą problemą, atlikus tyrimus su gyvūnais.
Žalos nedarymo principas, reikalauja, kad eksperimentas turi būti vykdomas taip, jog būtų išvengta nereikalingų psichinių ar fizinių kančių bei sužeidimų, jis negali būti vykdomas iš anksto žinant, kad tiriamajam gali sukelti sužalojimus ar net mirtį, o jį atlikti gali tik aukštos profesinės kvalifikacijos tyrėjai ir mokslininkai.
Aiškina, kad vakcina nėra vakcina
Platinamoje „Laisvo laikraščio“ publikacijoje aiškinama, kad vakcinos nuo koronaviruso nėra vakcinos.
Esą dėl to, jos galėtų būti laikomos medicininiu eksperimentu, o tai, pasak dezinformacijos platintojų, jau leistų taikyti Niurnbergo kodeksą.
Siekiant įtikinti šia dezinformacija pateikiami paaiškinimai, nepagrįsti jokiais įrodymais ir prieštaraujantys mokslinei informacijai.
Teigiama, kad vakcina neužtikrina imuniteto. Tai yra netiesa.
-
Sąmokslo teorijas suplakė į vieną: akiratyje atsidūrė nuo B.Gateso iki „pasaulinės vyriausybės“
-
Melagieną sukūrė iš vaizdo klipo: išgąsdino į sunkvežimį sukrauti „mirusiųjų“ kūnai
-
Kaukių priešininkai kuria baisias istorijas: ne, atgal įkvepiamas virusas per nosį į smegenis neprasiskverbia
-
Lietuvos koronaskeptikai verčia JAV mirčių statistiką aukštyn kojomis: skleidžia D.Trumpo platintą melagieną
-
Iškraipė PSO rekomendacijas laboratorijoms: tikina, kad pernelyg jautrūs PGR testai 97 proc. atvejų rodo klaidingą rezultatą
Mokslo žurnalo „The Lancet“ duomenimis, praėjus savaitei po antrosios „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozės, darant 21 dienos pertrauką, jos efektyvumas siekia 95,3 proc.
Šios vakcinos efektyvumas saugant nuo nuo sunkios COVID-19 formos ar hospitalizacijos siekia 96,7 proc.
„Moderna“ vakcinos efektyvumas po dviejų dozių, darant 28 dienų pertrauką, siekia 95 proc.
„AstraZeneca“ vakcinos efektyvumas jau po vienos dozės siekia 70 proc. Po antros šios vakcinos dozės, darant 12 savaičių pertrauką, vakcina, praėjus 7 ir daugiau dienų, 94 proc. apsaugo nuo užsikrėtimo ir simptominės ligos formų, 92 proc. – nuo sunkių ligos formų ir 87 proc. – nuo hospitalizacijos.
Publikacijoje melagingai teigiama, kad vakcinos nuo koronaviruso nesumažina mirčių nuo virusinės infekcijos atvejų.
Be to, klaidingai aiškinama, kad vakcinos nesumažina viruso plitimo ir perdavimo.
Jungtinės Karalystės mokslininkai ištyrė daugiau nei 365 tūkst. namų ūkių, kuriuose buvo sergančių COVID-19 infekcija.
Praėjus mažiausiai 21 dienai po pirmosios vakcinos dozės, viruso perdavimo rizika nuo skiepytų asmenų jų namų ūkio nariams buvo 40–50 proc. mažesnė nei nuo neskiepytų COVID-19 pacientų.
Abiejų vakcinų poveikis buvo panašus ir pradėjo ryškėti praėjus maždaug 14 dienų po pirmosios skiepo dozės.
Šie tyrimų duomenys rodo, kad vakcinos ne tik apsaugo nuo užsikrėtimo paskiepytą asmenį ar sumažina jo galimos infekcijos sunkumą, bet ir sumažina tikimybę perduoti infekciją artimų kontaktų metu.
Taip pat „Laisvo laikraščio“ skaitytojai klaidinami teigiant, kad vakcina neva nesumažina mirčių nuo koronaviruso skaičiaus.
Tačiau praktika rodo priešingai.
Pastarąjį kartą šioje šalyje per parą nuo COVID-19 ligos niekas nemirė tik praėjusiųjų metų birželio mėnesį.
Tuomet priimti griežti karantino ribojimai leido sušvelninti pirmosios pandemijos bangos poveikį.
Visuomenės sveikatos duomenys iš Izraelio, kur visiškai paskiepytų suaugusiųjų dalis visuomenėje yra tarp didžiausių pasaulyje, rodo, kad vakcinacija veiksmingai mažina COVID-19 užsikrėtimų ir mirčių nuo šios ligos skaičių.
Tariamai pažeidė Niurnbergo kodeksą
Anot „Laisvo laikraščio“ platinamos dezinformacijos, vakcinų nuo koronaviruso kūrėjai pažeidė visus dešimt šio kodekso principų.
„Nė vienas asmuo neturėtų būti verčiamas atlikti medicininį eksperimentą be informuoto sutikimo. Daugelis žiniasklaidos, politinių ir nemedikamentinių ornaizacijų liepia žmonėms susišvirkšti neaiškaus skysčio. Jie nepateikia jokios informacijos apie neigiamą šios genų terapijos poveikį ar pavojų“, – rašoma straipsnyje, taip siekiant pagrįsti teiginį, neva asmenys negauna pakankamai informacijos apie vakcinų veikimą ir šalutinį poveikį. (Kalba netaisyta)
Tai nėra tiesa. Vakcinos, prieš patekdamos į rinką praeina kelių fazių klinikinius bandymus.
Juose dalyvaujantys savanoriai pasirašo sutikimus ir būna informuojami apie galimas pasekmes.
Pirmieji klinikiniai vakcinų bandymai JAV startavo praėjusių metų kovo viduryje.
Gegužę buvo pereita prie pirmosios bandymų fazės, dalyvaujant savanoriams. Jos metu „Moderna“ vakcina buvo sušvirkšta 45 asmenims nuo 18 iki 55 metų amžiaus.
Visos šuo metu Europoje naudojamos vakcinos turėjo praeiti identiškas bandymų fazes.
Pirmosios fazės metu tiriamas vakcinų saugumas, alerginės reakcijos, imunogeniškumas (gebėjimas aktyvuoti imuninę sistemą).
Jei vakcina yra saugi, gerai toleruojama ir imunogeniška, ji pereina į antrą fazę, kurios metu vakciną gauna daugiau savanorių ir yra toliau vertinamas saugumas, nustatoma vakcinos dozė, dozavimo grafikas ir kiti svarbūs klinikiniai parametrai.
Sėkmingai įveikusi šią fazę vakcina yra tyrinėjama trečioje klinikinėje fazėje.
Po trečiosios fazės vakcina, atitinkanti saugumo reikalavimus, gali būti patvirtinta ir pradėta naudoti nebe studijos sąlygomis.
Alternatyvūs būdai imunitetui įgyti
„Laisvo laikraščio“ publikacijoje klaidinančiai tvirtinama, kad pažeistas antrasis Niurnbergo kodekso punktas – „Eksperimentas turėtų būti toks, kad duotų vaisingų rezultatų visuomenės labui, kurių negalima išgauti kitais metodais ar tyrimo priemonėmis, ir jis neturi būti atsitiktinis ir nereikalingas“.
„Yra ir kitų medicininių procedūrų, kurios duoda gerų rezultatų prieš Covid, tokių kaip Ivermektinas, Vitaminas D, Vitaminas C, Cinkas ir sustiprinta imuninė sistema nuo gripo ir peršalimo“, – klaidingai teigiama straipsnyje.
Mokslininkų teigimu, tokios logikos spraga – sunku prognozuoti, kas iš ligos išsikapstys be didesnių pasekmių.
Vakcinos nuo COVID-19 ligos padeda organizmui pasiruošti apsiginti nuo koronaviruso, nerizikuojant patekti į ligoninę, ar mirti.
Medicinos žurnalo „Lancet“ teigimu, koronaviruso plitimui sustabdyti reikia, kad imunitetą turėtų 60–72 proc. visuomenės.
Bandymai su gyvūnais
„Laisvo laikraščio“ straipsnyje pateikti melagingi teiginiai, neva vakcinų gamintojai neatliko bandymų su gyvūnais ir iš karto perėjo prie testavimo su žmonėmis.
Oksfordo universitetas, kūręs vakciną kartu su bendrove „AstraZeneca“, atliko bandymus su gyvūnais Jungtinėje Karalystėje, JAV ir Australijoje.
„Pfizer-Biontech“ praėjusių metų rugsėjį pateikė ataskaitą apie bandymus su pelėmis ir primatais.
„Moderna“ vakcina taip pat buvo pirmiausiai išbandyta su gyvūnais.
„Johnson & Johnson“ vakcinos kūrėjai irgi atliko bandymus su gyvūnais.
Vakcinų sukeltos mirtys
„Nuo eksperimento pradžios Amerikoje buvo pranešta apie 4000 mirčių ir 50 000 susirgimų dėl vakcinų. Europoje pranešta apie daugiau kaip 7000 mirčių ir 365 000 sužalojimų dėl vakcinų“, – klaidingai teigiama „Laisvo laikraščio“ publikacijoje.
Iki gegužės vidurio JAV buvo suleista daugiau nei 259 milijonai COVID-19 vakcinų dozių.
Per tą laiką vakcinų šalutinių reiškinių pranešimų sistemoje (VAERS) gauta 4434 pranešimai apie mirtį (0,0017%).
Pabrėžtina, kad šių pranešimų registravimas visiškai nereiškia, kad būtent vakcina sukėlė mirtį.
JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centras (CDC) patikrino mirusiųjų klinikinę informaciją, įskaitant mirties liudijimų ir skrodimų rezultatus, bei neatrado „jokių įrodymų, kad skiepijimas prisidėjo prie pacientų mirties“
Europoje veikia analogiška pranešimų sistema – „EudraVigilance“.
Nustatyta, kad dėl „AstraZeneca“ gamintojo vakcinos gali susidaryti kraujo krešulių, tačiau tokių komplikacijų skaičius gerokai mažesnis nei teigiama dezinformacijoje.
Tačiau kraujo krešuliai apskritai yra dažni, tad tikėtina, kad daliai žmonių jie gali susidaryti dėl įvairių priežasčių bet kuriuo metu.
Atmainos dėl vakcinų
Publikacijoje klaidingai teigiama, kad „susirgus COVID-19 98–99 proc. žmonių pasveiksta, o pavojingos viruso mutacijos neva atsiranda dėl vakcinų. Tai netiesa.
Nuo pandemijos pradžios iš viso nuo koronaviruso jau mirė daugiau nei 3,4 mln. žmonių.
Vidutiniškai, šis susirgimas nusineša apie 3,4 proc. gyvybių.
Tačiau net persirgus galimi pavojingi šalutiniai reiškiniai, kurie ilgai išlieka.
Virusų atmainos atsiranda ne dėl vakcinų.
Kaskart, kai SARS-CoV-2 virusas pasidaugina žmogaus ląstelėse, atsiranda nedidelių genomo pokyčių galimybė.
Daugelis šių pokyčių yra nepastebimi ir neturi įtakos viruso savybėms, tačiau kai kurie gali pakeisti jo elgesį.
Ši laipsniško genetinio pokyčio savybė yra neišvengiama ir būdinga ne tik virusams, bet ir visiems gyviems organizmams, tik virusų dauginimosi greitis leidžia jiems gana greitai keistis.
Vakcinų patvirtinimas
Publikacijoje aiškinama, esą, vakcinos nėra registruotos.
Tai iš dalies tiesa. Pagal galiojančią tvarką, šiuo metu vakcinos nuo koronaviruso buvo patvirtintos skubiam naudojimui ir tai padaryta tik atlikus visas reikalingas procedūras bei daugybę tyrimų.
Galutinai registruoti vakcinas galima turint pusė metų stebėjimo duomenis.
FDA leidimas skubiam vakcinų naudojimui išduodamas tik po to, kai pastarosios praeina trijų fazių medicininius tyrimus su savanoriais ir daugybę lygių išsamių patikrų.
Po tokio leidimo išdavimo, toliau atidžiai stebimas vakcinų poveikis ir registruojami galimi šalutiniai reiškiniai.
Gruodžio 11 dieną FDA ekspertų komitetas rekomendavo patvirtinti „Pfizer-BioNTech“ vakciną. Netrukus po to, JAV buvo pradėtas vakcinacijos procesas.
Europos Sąjunga (ES) atsakinga už tai, kad šalys gautų saugias ir veiksmingas vakcinas nuo COVID-19.
Europos vaistų agentūrai (EMA) atlikus vertinimą ir pasikonsultavus su ES valstybėmis narėmis, Europos Komisija patvirtina vakcinas nuo COVID-19.
Pirmosios vakcinos pradėtos naudoti 2020 m. pabaigoje.
Skiepai kiekvienais metais
„Laisvo laikraščio“ publikacijoje nurodoma, kad skiepytis galimai reikės kiekvienais metais. Tai, esą, pažeidžia Niurnbergo kodekso aštuntąjį straipsnį: „Kiekvienas turi turėti laisvę bet kada užbaigti eksperimentą“.
Visų pirma, vakcinacija nuo koronaviruso nėra privaloma. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pasisako prieš tokią galimybę.
Lietuvoje nėra nė vieno privalomo skiepo.
Kitos šalys pačios priima sprendimus, kaip vykdyti vakcinacijos kampanijas.
Vakcinacijai negali būti taikomas Niurnbergo kodeksas, nes jis reglamentuoja mokslininkų elgesį, atliekant biomedicininius tyrimus.
Visos patvirtintos vakcinos, kuriomis masiškai skiepijami pasaulio gyventojai jau yra praėjusios visas būtinas šių tyrimų stadijas.
Jų efektyvumą ne kartą įrodė mokslininkai.
Apie tai, kad nuo koronaviruso gali tekti skiepytis kiekvienais metais, jau anksčiau kalbėjo buvęs Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Tiems, kas galvoja, kad pasiskiepijimas bus visam gyvenimui – vargu bau. Iš tos informacijos, kurią žinome, iš klinicistų, iš mokslininkų, kad vis tik imunitetas formuojasi mėnesiams, o ne metams, yra panašu į sezoninį susirgimą, kaip kad yra gripo virusas arba susirgimas“, – praėjusių metų lapkritį kalbėjo ministras.
„Jeigu taip iš tikrųjų bus, pasitvirtins tokia informacija, tai turėsime susitaikyti su tuo, kad, matyt, skiepysimės nuo Covido kaip skiepijamės nuo gripo“, – pridūrė jis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
