Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius viešai išplatintame kreipimesi pareiškė, kad nors Bažnyčia apskritai nepritaria apvaisinimui mėgintuvėlyje, embriono apsaugą ir gimsiančio vaiko teises labiau užtikrina „darbiečių“ pateiktas Dirbtinio apvaisinimo projektas, o ne buvusio sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko Pagalbinio apvaisinimo projektas.
„Raginame ir tolesniuose svarstymuose išlaikyti pagarbą žmogaus gyvybei, ribojant sukuriamų embrionų skaičių, taip išvengiant perteklinių embrionų šaldymo ir jų sunaikinimo pasibaigus „galiojimo terminui“, taip pat atsižvelgti į gimsiančio vaiko prigimtinę teisę žinoti savo biologinius tėvus“, – teigia S.Tamkevičius.
Pasak jo, Katalikų bažnyčia solidarizuojasi su nevaisingais sutuoktiniais, bet kviečia išsaugoti ištikimybę krikščioniškoms etikos tiesioms.
„Bažnyčia niekada nepritars gyvybės pradėjimui mėgintuvėlyje (in vitro), juo labiau kad in vitro procesas dažnai susijęs su lytinių ląstelių „donoryste“, atimant prigimtinę vaiko teisę žinoti biologinius savo tėvus, bei su sąmoningu embrionų naikinimu“, – tvirtina S.Tamkevičius.
Dvasininko teigimu, embrionų šaldymas taip pat nesuderinamas su pagarba žmogaus embrionams, nes didesnė dalis embrionų žūsta juos atšildant.
„Visose šalyse, kuriose taikomas apvaisinimas in vitro, yra tūkstančiai užšaldytų embrionų, kuriuos paliko jų tėvai. Toks neatsakingas elgesys su embrionais prieštarauja Bažnyčios mokymui, nuolatos skelbiančiam kiekvienos žmogaus gyvybės šventumą nuo jos prasidėjimo iki natūralios mirties“, – rašoma pareiškime.
S.Tamkevičius pripažįsta, kad parlamentarams, nepritariantiems dirbtiniam apvaisinimui mėgintuvėlyje, gali kilti sąžinės problema, bet jie gali teisėtai remti siūlymus, skirtus tokio įstatymo daromai žalai apriboti ir neigiamiems jo padariniams sumažinti.
„Tai nereiškia bendrininkavimo su neteisingu įstatymu, o greičiau teisėtą ir deramą bandymą apriboti bloguosius jo aspektus“, – teigia S.Tamkevičius.
„Darbiečių“ siūlomas projektas draudžia ir lytinių ląstelių donorystę, ir embrionų šaldymą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad embrionų turi būti sukurta tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į gimdą, ir jų skaičius negali viršyti trijų.
A.Čapliko teikiamu įstatymo projektu leidžiama ir vyriškų, ir moteriškų lytinių ląstelių donorystė, o apvaisintos lytinės ląstelės galėtų būti laikomos užšaldytos iki penkerių metų.
Skiriasi ir maksimali moters amžiaus, kuriai gali būti atliktas dirbtinis apvaisinimas, riba – A.Čapliko teikiamu įstatymo projektu dirbtiniu būdu pastoti būtų leidžiama ne vyresnei kaip 50 metų moteriai, „darbiečių“ – ne vyresnei kaip 45 metų.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.
Jame numatomas moters dirbtinis apvaisinimas tik sutuoktinio lytinėmis ląstelėmis, taip pat nustatyta, kad tokiu būdu gali būti apvaisinamos ne vyresnės kaip 45 metų moterys.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.
