Infrastruktūra nepasiveja plėtros
Aplinkos ministerija skatina darnų ir nechaotišką miestų vystymąsi, pastarasis žingsnis to link – naujasis Teritorijų planavimo įstatymas, kuris leidžia investuotojams ir statytojams paprasčiau įveikti kelią nuo idėjos iki rakto. Siekiant racionalios miestų plėtros parengta ir Infrastruktūros įstatymo koncepcija, kuri leis tinkamai reguliuoti miestų vystymą.
M.Narmontas pasakojo, kad Europoje yra daug ir gerų, ir blogų miestų vystymo pavyzdžių, todėl neturėtume rinktis pastarojo varianto. Aplinkos ministerija, anot Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus, neketina išradinėti dviračio – Infrastruktūros įstatymo koncepcijos projektas parengtas remiantis kitų Europos šalių, tokių kaip Didžioji Britanija ar Nyderlandai, patirtimi.
M.Narmontas neabejojo, kad nepriėmus minėto įstatymo ir nepradėjus rūpintis infrastruktūra, miestų laukia nekoks likimas: „Jei neturėsime infrastruktūros įstatymo, jos vystymo koncepcijos, ir miestų, ir gyventojų laukia labai liūdnos pasekmės. Infrastruktūros plėtra paprasčiausiai nepasivys miesto plėtros. Tai reiškia, kad daug kur tos infrastruktūros tiesiog nebus, o juk nuo to nukentės žmonių gyvenimo kokybė. Savivaldybė neturi ir neturės lėšų sutvarkyti infrastruktūros visur, kur žmogus sugalvoja statyti, taigi miestas chaotiškai plėsis toliau ir turėsime tokį užburtą ratą.“
Jei neturėsime infrastruktūros įstatymo, jos vystymo koncepcijos, ir miestų, ir gyventojų laukia labai liūdnos pasekmės.
Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius teigė, kad svarbu suvokti, kaip infrastruktūros vystymas susijęs ir žmonių gyvenimo kokybe: „Kai mes kalbame apie infrastruktūrą, mes visų pirma kalbame apie žmonių gyvenimo kokybę. Apie tai, kad žmogus į darbą važiuotų ne žvyrkeliu, o asfaltuotu keliu, kad aplink būtų visa reikalinga socialinė ir kitos infrastruktūros. Tinkamai vystoma infrastruktūra užtikrina patogią, kokybišką ir sveiką gyvenseną.“
Nori gyventi laukuose – moki pats
M.Narmontas pabrėžė ir tai, kad miestai turi vadovautis senu ir gerai žinomu kompaktiškumo principu: „Antras dalykas, kai miestai vystosi chaotiškai, kai vyksta vadinamoji miestų drieka, o ne plėtra, mes susiduriame ir su kita problema – kaina. Kai neklausome seno ir visiems žinomo modelio – kuo kompaktiškiau gyveni, tuo pigiau gyveni – mokame didžiules sumas už tą chaotišką miestų plėtrą. Be jokios abejonės, čia nereikia pamiršti apie sveikatos ir higienos normų bei panašių dalykų, kalbu apie sveiką kompaktiškumą, kad visiems būtų patogu. Kompaktiškai suderinus minėtus dalykus ir išeina geriausias miesto modelis.“
Galiausiai, vieną iš pagrindinių priežasčių, kodėl reikalingas minėtas įstatymas, M.Narmontas įvardijo kainą – dėl chaotiškos plėtros yra išleidžiamos didžiules pinigų sumos: „Mūsų miestai šiuo metu „skysta“. Infrastruktūros įstatymas būtent tai ir turėtų suvaldyti. Jo principas yra skatinti žmones jungtis prie jau sukurtos infrastruktūros, nesistatyti namų kur nors laukuose, kur nėra jokios inžinerinės infrastruktūros ir pan. Aišku, pagal dabartinį modelį tą infrastruktūrą turėtų išvystyti savivaldybės, bet jos ir taip neturi pinigų. Šiaip ar taip, galiausiai ta infrastruktūra turi ten atsirasti, o kieno sąskaita? Aišku, visa tai gula ant gyventojų pečių, o kodėl vienas turi mokėti už tai, kad kitas sugalvojo gyventi laukuose? Būtent tai ir turi išspręsti Infrastruktūros įstatymas.“
Kodėl vienas turi mokėti už tai, kad kitas sugalvojo gyventi laukuose? Būtent tai ir turi išspręsti Infrastruktūros įstatymas.
M.Narmontas pabrėžė, kad šiuo metu yra klaidingai suvokiamos ir statybos. „Principas turi būti toks – negali būti jokių statybų ten, kur nėra infrastruktūros. Iš pradžių turime galvoti apie infrastruktūrą, o tada apie statybas, o ne atvirkščiai – pasistačiau namą, o visa kita – kaip nors“, – dėstė jis.
Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius pasakojo, kad Infrastruktūros įstatymo koncepcija numato ir kompensacijos mechanizmą tiems, kurie įrengia infrastruktūrą miesto prioritetinėse zonose: „Miestai turi turėti savo plėtros vizijas – kur yra prioritetinės zonos statyti namus, o kur ne. Šis įstatymas jokiu būdu nedraudžia žmonėms gyventi ten, kur jie nori. Tačiau, jei jie sugalvojo statyti ne miesto prioritetinėse zonose, ne ten, kur jau išvystyta infrastruktūra – turės už tai mokėti pats. Tie, kurie kursis urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose ir investuos į infrastruktūrą, vėliau, kai prie jų sukurtos infrastruktūros prisijungs nauji vartotojai, gaus kompensacijas. O tie, kurie statys neurbanizuojamose ir neurbanizuotose teritorijose – viską darys savo lėšomis ir kompensacijų tikėtis negalės.“
Aplinkos ministerija pabrėžia, kokia svarbi yra racionali miestų plėtra. Chaotiškas miestų vystymasis gali padaryti nepataisomą žalą aplinkai. Tik darni miestų raida gali užtikrinti gamtos telkinių, kultūros paveldo ir kitų visuomenei svarbių objektų saugumą, taip pat urbanistinę ir žmonių gyvenimo kokybę bei galimybę vystytis biologinei įvairovei.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
