Išgirdę jo paaiškinimus kai kurie Audito komiteto nariai ragino Kultūros ministerijos vadovus kuo greičiau atleisti tokį direktorių, kuris, jų teigimu, tik parduoda įmonės turtą, bet nevykdo jokios edukacinės veiklos.
„Per 20 metų bendrovė kasmet patirdavo per 300 tūkst. litų nuostolių. Manau, kad tai nenormalu. Priartėjo tam tikra riba, kai ėmė grėsti bankrotas. Mes išnaudojome visas galimybes, kreipėmės į įvairias institucijas dėl mūsų problemų sprendimo, nieko nebuvo panaudota. Liko vienintelė išeitis – pasinaudoti galiojančiais ministro ir valdybos leidimais šį objektą parduoti ir išspręsti mums gyvybiškai svarbias problemas“, – trečiadienį per Seimo Audito komisijos posėdį aiškino J.Koreiva.
Visos „Lietuvos kino“ akcijos priklauso valstybei, jas valdo Kultūros ministerija.
Jos atstovai teigė, kad J.Koreiva buvusio kino teatro patalpas pernai rugsėjį pardavė ne tik be kultūros ministro leidimo, bet ir slapčia. Net vykstant deryboms su „Kauno grūdais“ dėl pardavimo, direktorius neva tikino ministeriją, kad niekas šiuo pastatu nesidomi.
Kultūros ministerijos atstovai tvirtino, kad pagal nuostatus, norint parduoti bendrovės turtą, būtinas raštiškas ministro leidimas. Jo esą nebuvo.
Tuo metu „Lietuvos kino“ vadovas tai neigė. Pasak jo, leidimą kultūros ministras buvo davęs 2010 metais, bet vėliau neva žodžiu prašė turto nepardavinėti, o 2012 metais leidimu pasinaudota.
Dėl šio pastato pardavimo kultūros ministras Šarūnas Birutis buvo kreipęsis į teisėsaugą dėl galimos korupcijos atliekant sandorį. Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nenustatė nusikaltimo požymių, tik darbo drausmės pažeidimus.
Kultūros ministerijos teisininkė teigė, kad planuojama skųsti šį STT sprendimą.
Teisėsaugos pareigūnų prašyta ištirti praėjusių metų rugsėjo 12 dieną sudarytą pardavimo ir pirkimo sutartį tarp bendrovių „Lietuvos kinas“ bei „Kauno grūdai“. Pastaroji už 1,4 mln. litų įsigijo pagrindinėje kurorto J.Basanavičiaus gatvėje esantį buvusį kino teatrą „Jaunystė“.
Kai kuriems Audito komiteto nariams įtarimų sukėlė ir sandorio kaina. Konservatoriaus Naglio Puteikio tvirtinimu, už mažesnius sklypus Palangoje mokėtos gerokai didesnės sumos.
„Siūlau Kultūros ministerijai šiandien pat atleisti vadovą, kol jis dar tokiu būdu nepardavė kito turto (...) „Lietuvos kinas" jokios kino edukacinės veiklos nedaro, o tik užsiima nekilnojamojo turto administravimu“, – sakė N.Puteikis.
Kultūros viceministras Darius Mažintas teigė, kad atleisti J.Koreivos neįmanoma, nes jis turi nedarbingumo lapelį. Tai sukėlė dar didesnį parlamentarų pasipiktinimą, tačiau įmonės vadovas paaiškino, kad nuo birželio 14 dienos išėjęs tėvystės atostogų.
„Gal nuvažiuosime pažiūrėti į Ozo gatvę (čia įsikūręs „Lietuvos kinas" – BNS), kokias investicijas padarėte už parduotą turtą“, – siūlė Audito komiteto pirmininkė „tvarkietė“ Jolita Vaickienė.
Sprendimą dėl „Lietuvos kino“ turto komitetas ketina priimti kitame posėdyje.
Kultūros ministerijos duomenimis, apie turto pardavimą ji sužinojo tik šių metų balandžio 25 dieną, bendrovės valdybai analizuojant bendrovės audituotą finansinių ataskaitų rinkinį. Pastebėta, jog ilgus metus nuostolingai dirbusi bendrovė pernai gavo 1 mln. 22 tūkst. 704 litus tipinės veiklos pelno. Bendrovės vyriausioji buhalterė Lilija Moškova balandžio 25 dieną valdybos nariui Henrikui Putrimui telefonu paaiškino, kad pelno bendrovė turėjo pardavus turtą.
Pardavimo faktas ministerijai sukėlė abejonių, nes dar pernai rugsėjo 11 dieną „Lietuvos kinas“ informavo Kultūros ministeriją, kad niekas jos turto pirkimu nesidomi. Negana to, šiemet vasarį Š.Biručiui lankantis „Lietuvos kine“ bendrovės vadovas teigė, kad bendrovė minėtą pastatą tebeturi ir kad jis galėtų būti pelningai parduotas.
Be to, kaip rodo ministerijos turimi dokumentai, dar pernai birželį šiuo „Lietuvos kino“ pastatu domėjosi prekybos tinklas „Lidl“, bet jam atsakyta, kad 2012 metais neplanuojama parduoti jokio bendrovės turto.
Apie aktyviai vykstančias derybas dėl pastato Palangoje pardavimo praėjusių metų rugsėjį Kultūros ministeriją buvo įspėjusi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Ir tuomet J.Koreiva oficialiai pareiškė, jog niekas bendrovės turto pardavimais nesidomi.
Bendrovė „Lietuvos kinas“ nurodo užsiimanti kino filmų ir vaizdajuosčių rodymu kinoteatruose, kino filmų, vaizdajuosčių, autotransporto ir patalpų nuoma, kinofilmų ir vaizdajuosčių subtitravimu, įgarsinimu ir restauravimu, kino filmų ir vaizdajuosčių saugojimu ir sandėliavimu ir kt.
