2022 12 12

Be nutylėjimų: išgirskite, ką lietuviai iš tiesų mano apie Ingridą Šimonytę

Ingrida Šimonytė nemėgsta raudonų kilimų, kvailų žmonių ir Gitano Nausėdos. Ir savo jausmų nesistengia slėpti – juos parodo kandžia retorika, mimika ar žinutėmis feisbuke. Gerbėjai žavisi premjerės sarkazmu, jų akyse ji – nuoširdi ir protinga politikė. Kritikai pasigenda didesnės empatijos, premjerinio solidumo ir kantrybės. Darbe ministrė pirmininkė valandų neskaičiuoja ir kraunasi atsakomybę ant savo pečių, tačiau nebūtinai išreikalauja rezultatų iš savo komandos.
Autorė Elena Kanarskaitė
Autorė Elena Kanarskaitė

Sekmadienį I.Šimonytė minėjo antrąsias premjeravimo metines.

Socialiniuose tinkluose ir didžiojoje žiniasklaidoje I.Šimonytė turi įtakingų gerbėjų, tačiau priešiškame burbule netrūksta ir žiaurių kritikų.

Visgi ką apie I.Šimonytę mano paprasti lietuviai?

15min žurnalistai padarė interviu su 29 rinkėjais iš skirtingų visuomenės grupių apie valdančiosios koalicijos lyderius.

Dalis respondentų atrinkti bendradarbiaujant su tyrimų bendrove „Norstat LT“.

Sąžininga, arogantiška, konkreti, be atjautos...

Šiuose interviu žurnalistai kalbėjosi apie premjerės asmenines ir dalykines savybes, kurios išryškėjo per krizių maratoną.

I.Šimonytės kadencija prasidėjo pandemijos pike, vėliau atslinko nelegalios migracijos banga, Rusija užpuolė Ukrainą, kilo įtampa dėl rusiškų prekių tranzito per Lietuvą, neregėtai pakilo energijos kainos.

Krizių valdymas užima didžiąją dalį politinės darbotvarkės, o premjerė nevengia jo imtis į savo rankas, dažnai pridengdama ir ministrų klaidas – ypač tų, kuriuos labiau mėgsta ir laiko artimais bendražygiais. Karo akivaizdoje I.Šimonytė neapsiribojo vien premjerės pareigomis – ji įsitraukė į pagalbos ukrainiečiams savanorių veiklą, kur dirbo ne televizijos kameroms.

Tačiau kritikai baksnoja, kad krizių lavina tampa priedanga atidėlioti reformas. I.Šimonytė rinkimų kampanijose žadėdavo padėti „susitarti vardan Lietuvos“, kad žmonėms nebūtų žadami ir maži mokesčiai, ir geros viešos paslaugos.

Vadovaudama Vyriausybei, ji nerodo tvirtos lyderystės sutelkti valią reformuoti mokesčių sistemą – tarsi stebėtoja apsiriboja konstatavimu, kad tokios valios nėra. Žodžiu parėmusi tos pačios lyties asmenų partnerystę, premjerė nesiima žygių, kad toks įstatymas būtų priimtas Seime.

Autorė Elena Kanarskaitė
Autorė Elena Kanarskaitė

Janina, pensininkė iš Gargždų, 79 metų: „Man atrodo, kad ji sąžininga, o tai labai svarbu.“

Giedrius, inžinierius iš Alytaus, 37 metų: „Šimonytės arogancija nepatinka, kaip iš ekonomistės tikėjausi, kad geresnė ekonominė situacija bus Lietuvoje. Atrodo stipri ekonomistė, premjerė, o infliacija didžiausia Europoje.“

Jūratė, valstybės tarnautoja iš Ignalinos, 51 metų: „Man patinka Šimonytės kompetencijos, konkreti, nepatinka gal, nors čia gal moteriška, žmogus parodo tas emocijas. Gal kartais reiktų kažkaip paprasčiau, tas žmonėms vis užkliūna. Bet man tinka tas jos visas darbas.“

Danguolė, slaugytoja iš Šiluvos, 50 metų: „Jų politika nepatinka. Jie tik tarp savęs tariasi ir daro, ką nori. Daro savo įstatymus, atima viską. Žinokit, dabar sunku eiliniam žmogui išgyventi. Norėtųsi, kad bendrautų, atsižvelgtų į žmonių poreikius.“

Ona, pensininkė iš Kauno, 82 metų: „Ji dirba, stengiasi, daro tai, kas reikalinga. Ji yra drąsi, tiesiai viską sakanti, tvirta.“

Paulius, pensininkas iš Kauno, 80 metų: „Aš ja nusivyliau. Sakyčiau, ji be jokios atjautos gyventojams.“

Stasys, statybos inžinierius iš Vilniaus, 67 metų: „Šimonytė iš dalykiškos ministrės pavirto partinių vertybių deklaruotoja. Jos nesugebėjimas apsirengti palieka prieštaringą vertinimą. Aš Šimonytės kompetencija neabejoju – ji jos turi pakankamai, trinasi tais koridoriais jau ne vieną dieną. Bet kai abi (su Seimo pirmininke) pradeda šnekėti, kad yra per daug apsaugos – jei eini į tokią darbo vietą, turi atitinkamai elgtis.“

Bronė, redaguotoja iš Panevėžio, 51 metų: „Patinka tai, kad ji taip drąsiai – nerenka žodžių, ji kažkaip atsako dalykiškai. O kartais nepatinka, kad būna tokia netaktiška. Tokio truputį delikatumo trūksta. Tas kažkaip užkliūna. Stačiokiškesnė tokia, mandagumo pritrūksta.“

Ginčai su prezidentu

Lietuvos konstitucinėje sandaroje yra užprogramuota įtampa tarp respublikos prezidento ir ministro pirmininko. Jie abu yra vykdomosios valdžios dalis, o nuomonių skirtumai gali būti naudingi ieškant geriausių sprendimų.

Tačiau tarp 15min apklaustų rinkėjų vyrauja nuomonė, kad I.Šimonytės ir Gitano Nausėdos priešprieša peržengia deramas ribas, ypač krizių akivaizdoje.

Aldona Narmontienė, pensininkė iš Klaipėdos, 71 metų: „Nežinau, kokia juoda katė tarp jų perbėgo, ji kaip kokia katė pasipūtusi visada purkštauja prieš prezidentą. Nežinau, ar ji kokią nuoskaudą jaučia, kad ji netapo prezidente, kad jos neišrinko?“

Karolina, psichologijos studentė iš Vilniaus, 24 metų: „Šiaip man prezidentas nepatinka, nepatinka jo pozicija visuose aspektuose, tai man tas santykis kelia juoką. Premjerė turi užimti aukštesnį vaidmenį, nes prezidentas nieko nedaro. Manau, kad ta kritika Nausėdos atžvilgiu yra teisinga. Aš visais atžvilgiais Šimonytės pusėje.“

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda, Ursula von der Leyen
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda, Ursula von der Leyen

Evaldas, tolimųjų reisų vairuotojas iš Varėnos, 61 metų: „Manau, kad negražiai bendrauja. Turėtų jungti bendras pajėgas. Turėtų spręsti visi protingi žmonės, o ne žiūrėti, kas kuriai partijai priklauso.“

Darius, gamyklos darbininkas iš Alytaus, 49 metų: „Tas santykis turbūt daugiau nuo prezidento priklauso. Jis nori išlikti daugiau centro – ir su kairiais, ir su dešiniais. Laviruoja tarp to. O kas dėl premjerės – turėtų gal būti daugiau tolerancijos.“

Mindaugas, statybininkas, dirbantis Švedijoje, 32 metų: „Man labai keista, kad jie ginčijasi, kas važiuos į Europą. Koks tas Nausėda bebūtų, bet čia valstybė išrinko savo atstovą, prezidentą, jį rinko vieną ir žmonės gi balsavo už Nausėdą, aš noriu, kad važiuotų Nausėda, nes aš už jį balsavau. O čia išeina, kad dabar kažkokias savo taisykles nori pakišt, nors ir anksčiau taip nebūdavo.“

Lietuvių parama Ukrainai

Rusijai vasarį užpuolus Ukrainą, lietuviai nedvejodami ėmė telktis padėti karo pabėgėliams ir siųsti visokeriopą paramą ukrainiečiams. Prieš karo siaubą nublanko ir ankstesnės pandemijos bei nelegalios migracijos krizės.

Visuomenėje sumažėjo dvejonių dėl gynybos biudžeto didinimo, žmonės supratingiau priima ekonomines problemas, matydami, kaip kenčia ukrainiečiai.

Tačiau staigiai pakilus energijos kainoms į Vyriausybę vėl ėmė skrieti kritikos strėlės dėl to, kaip vyko elektros rinkos liberalizavimas ir kaip valdžia reaguoja į didžiausią Europoje infliaciją.

Bronė, redaguotoja iš Panevėžio, 51 metų: „Svarbiausia, kad palaiko Ukrainą ir kad rusų neįsileidžia. Va čia turbūt didžiausias pliusas.“

Agnė, barmenė padavėja iš Tytuvėnų, 32 metai: „Nerimta viskas. Žmonėm nepadeda, Lietuvos žmonės vargsta, o padeda Ukrainai. Lietuviai vargsta, viskas brangsta, mums patiems sunku išgyventi, o visur prašo, kad aukotume pinigus.“

Jūratė, valstybės tarnautoja iš Ignalinos, 51 metų: „Dėl karo Ukrainoje – man patinka, aš jų visiems sprendimams pritariu. Bet kažkokios premjerės pozicijos negalėčiau išskirti, tiesiog visa bendra valstybės pozicija – stiprus palaikymas Ukrainos, nebijojimas pasakyti savo nuomonę ir kad sprendimų priėmimai kartais yra net stipresni nei visos Europos. Man tai tinka ir patinka.“

Irena, pensininkė iš Telšių, 66 metų: „Dėl migracijos ir kovido teigiamai vertinu. Niekada nebuvo tokių problemų, ir niekas neturėjo patirties. Tai gerai išlaviravo tiek su kovidu, tiek su šitu. Tai buvo be galo sudėtinga. Dėl Rusijos karo Ukrainoje irgi teigiamai. Ukrainiečiai sako, kad lietuviai atidavė daugiau, nei turėjo.“

Evaldas, tolimųjų reisų vairuotojas iš Varėnos, 61 metų: „Dėl karo normali ta laikysena. Toks Lietuvos požiūris ir turėtų būti. Kiekvieno žmogaus, valstybės, vadovų. Nėra jokio pateisinimo karui.“

Antanas, elektrotechnikas iš Šiaulių, 64 metų: „Aš pats elektrikas, sprendimai dėl tos elektros tai yra nesąmoningi, ta liberalizacija išvis yra absurdas, nes kažkas uždirba didelius pinigus paprasčiausiai ir viskas.“

Aldona, pensininkė iš Klaipėdos, 71 metų: „Dėl energetikos – nematau didelių skirtumų su kitomis šalimis. Mano dukra gyvena Vokietijoje, ten dar didesnė panika, nes ten gyveno žmonės be krizių, o mes jau tiek ir tiek tų krizių kentėjom. Kaip išmano, taip valdo.“

Mindaugas, statybininkas, dirbantis Švedijoje, 32 metų: „Elektros rinkos liberalizavimas – man atrodo, kad su tuo padarė klaidą. Kaip galėjo neatkreipt dėmesio, kas ten tokie tame dalyvauja?“

Danguolė, slaugytoja iš Šiluvos, 50 metų: „Aš niekaip nesuprantu, kaip Lenkijoje gali būti viena elektros kaina, o pas mus – kita? Nejaugi kitais
laidais pas mus ateina? Man tas keisčiausia. Tegul būna ta politika, bet kur žmonės? Gaunu 150 pašalpos, susimoku viską, tai aš nebeturiu iš ko gyvent.“

Karolina, psichologijos studentė iš Vilniaus, 24 metų: „Manau, kad daug dėmesio skiria didžiosioms problemoms, kurios dabar kyla – elektra, migrantai, pandemija, karas Ukrainoje. Reikia tai tvarkyti, bet mažai girdžiu pasisakymų apie buitiškesnius dalykus, tokius kaip švietimo sistemą. Toje vietoje priimami neteisingi sprendimai.“

I.Šimonytės ministrų kabinetas priesaiką davė 2020 metų gruodžio 11 dieną. Iki šiol nepasikeitė nė vienas kabineto narys.

15min tokį žanrą pradėjo šią vasarą, kai po interviu su rinkėjais parengė straipsnį apie prezidento Gitano Nausėdos trejus darbo metus. Jį galite skaityti čia: Be cenzūros: ką lietuviai mano apie Gitaną Nausėdą.

Artimiausiais mėnesiais portalas skelbs straipsnių ciklą apie Gabrielių Landsbergį, Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Aušrinę Armonaitę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis