Verslininkas 2005-aisiais įsigijo namą Juodkrantėje. Čia tikėjosi rasti puikiausias sąlygas gyventi, vaikus auginti. Tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis: namas, už kurį vyras už gautą paskolą mokėjo 1,85 mln. Lt, pripažintas kaip nelegaliai suręstas objektas, pats jis – jau bankrutavęs asmuo, kur reikės glaustis – neaišku.
Ši situacija liečia ne mane vieną – tai liečia visus lietuvius. Kaip mes nusigyvenome? Kuo pavirto mūsų valstybė? Retoriškai klausė vyras.
„Ši situacija liečia ne mane vieną – tai liečia visus lietuvius. Kaip mes nusigyvenome? Kuo pavirto mūsų valstybė?“ – retoriškai klausė vyras.
2010-aisiais teismas pripažino statybas neteisėtomis, nors leidimai statyboms buvo gauti, projektas buvo suderintas, statiniai vėliau pripažinti tinkami naudoti. Teismas įpareigojo pastatus nugriauti.
Iš viso įpareigota nugriauti šešis, kaip pripažinta, nelegaliai pastatytus namus Kuršių nerijoje. Vienas jų – restoranas ant marių kranto jau griaunamas pačių šeimininkų iniciatyva. Jie ketina kovoti dėl kompensacijų už patirtas išlaidas vien dėl to, kad suklydo valdininkai.
Skaičiuojama, kad visų pastatų nugriovimas ir kompensavimas jų šeimininkams gali atsieiti apie 10 mln. Lt.
Prieš metus Latvijoje J.Skučas bankrutavo kaip fizinis asmuo. Taip jam patarė ir banko, iš kurio jis ėmė paskolą būstui, darbuotojai.
„Seniai neberandu teisingumo – mes mokame mokesčius, o iš mūsų tyčiojasi. Gal kam nors į kišenę neįdėjau? Požiūriai keičiasi vos tik pasikeičia valdžia. Kokią strategiją turi mūsų valstybė? Keleriems metams?“ – klausimus bėrė pašnekovas.
Beveik aštuonerius metus gyvendamas Kuršių nerijoje jis džiaugėsi radęs puikias sąlygas vaikams auginti, tačiau pastebėjo, kad ribojimai žmonėms darosi nebepakeliami. Esą šernai, tuo labiau briedžiai, turi daugiau teisių, nei vietos gyventojai.
„Žmonės apdėti ribojimais, tačiau niekas netvarko dar sovietmečiu palikto mėšlo – kiek apgriuvusių pastatų, kiek neaiškių betono objektų paplūdimiuose“, – vardijo jis.
Ką darys, kai ir prie jo namų ims sukiotis buldozeriai J.Skučas teigė nežinantis. „Mes neturime kur gyventi. Jau aštuonerius metus situacija tęsiasi, kaip ji baigsis jau ir prognozuoti negaliu“, – apgailestavo pašnekovas.
