Saugoma teritorija su retais gyviais
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija rūpinasi ne tik pramogomis lankytojams šiose teritorijose, bet ir jų gamta.
Viena iš tokių svarbių vietų – gamtinių buveinių apsaugai svarbi NATURA 2000 teritorija „Neries upės šlaitas ties Verkiais“, esanti Verkių regioniniame parke palei Verkių gatvę.
Parkų direkcijos teigimu, pagal Verkių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą, teritorija patenka į konservacinio funkcinio prioriteto zoną – apima dalį Verkių architektūrinio draustinio, skirto išsaugoti unikalią Verkių dvaro sodybą (Lietuvos Respublikos kultūros paminklas) su aplinka, Neries upės slėnio šlaitų senuosius ąžuolynus, istorinio vietovaizdžio visumą.
Neries upės šlaitas ties Verkiais įtrauktas į Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, siekiant išsaugoti šias Europos Bendrijos svarbos rūšis: europinį plačiaausį (šikšnosparnis), niūriaspalvį auksavabalį ir į Buveinių direktyvos I priedą įrašytą Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę – 9180 *Griovų ir šlaitų miškai.
Trukdė laidams
Atrodytų, tokia vieta negali būti liečiama, tačiau į bendrijų apsaugai svarbią teritoriją patenka aukštos įtampos elektros linijų oro apsaugos zona, kurioje buvo numatyti brandžių medžių kirtimai. Anot Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos, darbai nebuvo derinti nei su saugomą teritoriją prižiūrinčia parkų direkcija, nei su Kultūros paveldo departamentu. Tik išduotas Vilniaus miesto savivaldybės leidimas kirtimams itin jautrioje Natura 2000 teritorijoje.
Tokių medžių, kurie čia stovėjo šimtą ar du šimtus metų ir nežinia, kiek dar stovės ar gulės, dėl elektros stulpų lengva ranka nupjauti negalima.
Anot Verkių ir Pavilnių regioninių parkų direktorės Jolantos Radžiūnienės, pastaruoju metu kyla daug diskusijų dėl kertamų medžių, tačiau visuomenė pasidalijusi į dvi kardinaliai priešiškas grupes. Vieni bet kokiomis priemonėmis saugo kiekvieną medį, nepaisydami specialistų nuomonės apie jo būklę, o kiti skundžiasi net augančiais tokiose vietose, kur jie lyg ir niekam netrukdo. Todėl parko darbuotojai norėjo parodyti, kad įmanoma rasti išeitį ir suderinti pusių pozicijas.
„Tokių medžių, kurie čia stovėjo šimtą ar du šimtus metų ir nežinia, kiek dar stovės ar gulės, dėl elektros stulpų lengva ranka nupjauti negalima. Čia gyvena Raudonosios knygos keturios ar penkios gyvūnų rūšys, reti augalai. Čia ir samanos, ir kerpės, tikras retenybių kampelis šitas šlaitas. Ir svarbiausia – stovinti pūvanti mediena, kurios yra labai nedaug. Ji pasitaiko būtent miesto parkuose, kadangi miškuose ir miškininkai savo ranką prideda, ir vėjas“, – teigė direktorė.
Pasitarime, kurį organizavo parkų direkcija, dalyvavo ir sertifikuotas arboristas, gamtosaugos specialistai, visuomenininkai, AB „Litgrid“ darbų vykdytojas.
Atnaujinant aukštos įtampos elektros liniją šalia Verkių gatvės planuota iškirsti net kelias dešimtis senų medžių, tačiau po ilgų diskusijų, derinimų ir svarstymų tas skaičius sumažėjo – nuspręsta medžius tik apgenėti, ne pašalinti. Vienintelis medis, kurį dėl keliamos grėsmės teko nupjauti, yra paprastoji pušis.
Šakas paliko
„Tai yra pavyzdinis atvejis, kaip profesionaliai turi būti tvarkomi miesto želdynai – vietoje drastiškų medžių kirtimų atlikti profesionalūs genėjimo darbai. Rezultatas – minimali žala medžiams ir tuo pačiu pačiai teritorijai, estetika ir rizikos infrastruktūrai sumažinimas. Šioje teritorijoje gyvenantiems organizmams itin svarbus yra pakankamas negyvos medienos kiekis, todėl visa nugenėta mediena palikta teritorijoje.
Norime akcentuoti, jog profesionalių arboristų atlikti genėjimai ženkliai skiriasi nuo standartinio šakų apipjaustymo – nematysime paliktų vis dar gyvybingų stuobrių, kuokštinių atžalų ar medžių pažeidimų, kurie neretai baigiasi nudžiuvimu“, – kalbėjo J.Radžiūnienė.
Šis šlaitas – visiškai šalia Verkių ir Pavilnių regioninių parkų direkcijos, ribojasi su Verkių rūmų parku viršuje ir Verkių gatve bei Nerimi apačioje. Tai senų medžių alėja, medžiai stabilūs ir stiprūs, tačiau, pasak parkų direkcijos atstovų, kadangi šalia gatvės ir upės, yra ne tiek pasvirę, kiek kreivai auga, linksta į šviesą.
