Pasak teatro meno vadovo Povilo Gaidžio, šiuo metu kolektyvas repetuoja ir vaidina kultūros centre „Žvejų rūmai“, važinėja su gastrolėmis po Lietuvą.
„Žinoma, darbo sąlygos mus truputėlį riboja normaliam darbui, išleidimui. Juk mes neturime kur dirbti, mes priklausomi nuo „Žvejų rūmų“, kada jie mus įsileidžia, kada – ne, kadangi jie turi savų planų. Taigi, darbas nėra normalus, bet stengiamės vistiek kažkaip išsilaikyti, verstis ir statyti, ypatingai nenuolaidžiaudami pramoginiam repertuarui, kuris dabar yra truputį užvaldęs Lietuvos teatrus“, – BNS sakė P.Gaidys.
Klaipėdos dramos teatro meno vadovas tvirtino, kad, nors pagal planus rekonstrukcija turėtų trukti dar trejus-ketverius metus, jis pats tuo nelabai tikįs. Vis dėlto P.Gaidys sakė, kad šiemetiniai rekonstrukcijos darbai nuteikia optimistiškai.
Anot Povilo Gaidžio, praėjęs sezonas buvo sunkus, tačiau žiūrovų trūkumu teatras neturėtų skųstis. Pasak jo, jaučiama, kad žmonės grįžta į teatrus.Teatras savo sezoną planuoja pradėti rugsėjo pabaigoje su režisieriaus Jono Vaitkaus spektakliu „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ pagal Gintaro Grajausko pjesę.
Spalio pradžioje turėtų įvykti režisieriaus Alvydo Vizgirdos spektaklio „Ei, Džiuljeta“, sukurto pagal Ephraimo Kishono pjesę, premjera. Spalio pabaigoje Gabrielė Tuminaitė turėtų pristatyti Carlo Goldoni kūrinio „Viešbučio šeimininkė“ versiją.
Po Naujųjų metų pats P.Gaidys planuoja pastatyti amerikiečių dramaturgo Josepho Kesselringo juodojo humoro pjesę „Aršenikas ir seni nėriniai“.
Gintaras Varnas po Naujųjų metų ketina parodyti Henriko Ibseno „Laukinę antį“, o P.Gaidys – brolių Marskų pjesę „Viskuo kaltas liokajus“.
„Mes susiplanavome daug. Jeigu pavyktų tai padaryti mūsų darbo sąlygomis, būtų labai gerai. Bandome rimtą medžiagą jungti su nevisiškai pigia komedija. Tikslai – dirbti, statyti ir nenusileisti pigiam lygiui. Labai lengva tokiomis sąlygomis nuslysti į šoną“, – tvirtino Klaipėdos dramos teatro meno vadovas.
Anot P.Gaidžio, praėjęs sezonas buvo sunkus, tačiau žiūrovų trūkumu teatras neturėtų skųstis. Anot jo, jaučiama, kad žmonės grįžta į teatrus.
„Normaliai, kad ir sunkiai, bet išsilaikėme. Gastroliuojame po Lietuvą, žinoma, Klaipėdos žiūrovai yra kiek nuskriausti, mes čia labai mažai vaidiname. Sunkiai, bet verčiamės, juk reikia gyventi“, – kalbėjo meno vadovas.
Klaipėdos dramos teatro užuomazga laikomi 1935 metai, kai į Klaipėdą buvo perkeltas uždarytas Šiaulių teatras. Pavadintas Klaipėdos valstybiniu teatru veikė iki 1939 metų pavasario, t. y. iki Klaipėdos krašto aneksijos. Po karo buvo kuriamas iš esmės naujas teatras.
1945 metų spalio 1 dieną įsteigtas Klaipėdos muzikinės komedijos teatras. Oficialus teatro atidarymas įvyko 1946 metų liepos 27 dieną K.Jurašūno muzikinės pjesės „Eglė žalčių karalienė“ premjera.
