Projekte numatyta, „jeigu parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla ir įregistruojama nauja parlamentinė partija, turinti daugiau partijos narių - Seimo narių nei buvusi partija, valstybės biudžeto asignavimų dalis paskirta už išrinktus Seimo narius padalinama tarp šių abiejų parlamentinių partijų proporcingai pagal esamą jų narių skaičių Seime“.
Taip pat siūloma keisti valstybės dotacijos paskirstymo partijoms mechanizmą. Pagal projektą, du trečdaliai dotacijos būtų paskirstoma partijoms proporcingai jų narių, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais, skaičiui, o vienas trečdalis asignavimų – pagal išrinktų savivaldybių tarybų narių skaičių.
Dabar valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios atitinka įstatymu keliamus reikalavimus bei yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus.
Projekto autoriai teigia, kad jų siūloma partijų finansavimo tvarka užtikrintų „visų politinių partijų, dalyvaujančių valstybės valdyme, efektyvią veiklą ir skaidrumą“.
Anot jų, Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje, Juodkalnijoje, Kroatijoje, Makedonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Pietų Korėjoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje ir kitur pagrindinis valstybės lėšų paskirstymo kriterijus yra parlamente turimų narių skaičius.
„Taip pat naudojami ir įvairūs papildomi kriterijai. Tik turtingiausiose demokratinėse valstybėse numatytas visų politinių partijų valstybės finansinis rėmimas“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Vyriausioji rinkimų komisija šiemet partijoms paskirstė 2,751 mln. eurų pirmojo pusmečio dotacijų. Lietuvos socialdemokratų partijai, nuo kurios atskilo dabartiniai socialdarbiečiai, teko 505,3 tūkst. eurų.
