Susitikime su klaipėdiečiais Girulių miške lauktas aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Tačiau ketvirtadienį pajūryje viešėjęs ministras į susitikimą neatvyko. Vietoj jo į Girulius atvažiavo viceministras Marius Narmontas bei susisiekimo viceministras Gytis Mažeika.
Kirsti miško neleis
Gyventojai tikino, kad iš Vyriausybės sklindantys bandymai nuraminti, kad bus svarstomos visos alternatyvos geležinkelio plėtrai iki pat Kopūstų kaimo Klaipėdos rajone, jų neveikia. Jie siekia, kad Girulių miško alternatyva apskritai nebūtų svarstoma.
„Svarbiausiai, kad jūs savo dėmesį tai temai išlaikytumėte ir visada domėtumėtės, ką šia tema daro Vyriausybė, Susisiekimo ministerija. O mes tuos veiksmus viešinsime, nes tikrai mokame sekti jų ruošiamus dokumentus. O jūsų, žmonės, darbas bus – ne tik reaguoti, bet ir savo kaimynui paaiškinti, kad laiku sustabdytume. Dar vienas dalykas – visus politikus, kuriuos pažįstate – vietos ar Seimo narius, per ateinančius rinkimus visiems kaip į kaktą klausimas: ar pašalinsi Girulius iš geležinkeliečių planų“ – dėstė susirinkusiems Klaipėdos bendruomenių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Ramašauskas.
Klaipėdiečiai atvirai teigė netikintys ir neva nepriklausomais poveikio aplinkai vertintojais. Esą istorija su išoriniu uostu Melnragėje ir Būtingėje nuvylė. „Tegu jie daro savo popieriuose ką nori, bet mes neleisime“, – buvo kategoriškas G.Ramašauskas.
Viceministras G.Mažeika patikino, kad iš miesto centro bus iškelti krovininiai traukiniai. Esą pastarųjų metų statistika rodo, kad krova geležinkeliais iš uosto auga. Jų kelionę norima organizuoti taip, kad būtų aplenktas miesto centras.
Geležinkelių infrastruktūros plėtra Klaipėdoje reikalinga, siekiant iki 2030 metų iš centrinės miesto stoties iškelti beveik visus krovinius. Projekto rengėjai teigia, kad iškėlus krovinius iš Klaipėdos centrinės stoties, sumažėtų triukšmas ir oro tarša mieste.
Tačiau sukilę klaipėdiečiai skaičiuoja, kad Pauosčio kelyno išplėtimas kainuotų apie 30 hektarų pajūrio miško ploto iškirtimą. Palyginimui, Klaipėdos miesto senamiesčio plotas – apie 35 ha.
Kaip išsigelbėjimas – parkas
Trečiadienį Vyriausybė pataisė nutarimo projektą ir kaip galimas geležinkelio plėtros zonas įvardijo ir Klaipėdos rajono teritorijas.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius Vyriausybės posėdyje teisinosi, kad anksčiau alternatyva plėsti geležinkelių mazgą Kopūstų kaime nebuvo įrašyta į nutarimą dėl „techninių papildymų“.
„Šis klausimas pateikiamas antrą kartą, praeitame posėdyje buvo priimtas, bet dėl techninių papildymų nebuvo įrašytas vienas sakinys, kuris praplečia numatytą svarstyti teritoriją geležinkelio mazgui plėsti – Kopūstų kaimą“, – BNS citavo ministrą.
Plėsti geležinkelio mazgą prireikė vykdant įsipareigojimą iš miesto centro iškelti pramoninius traukinius.
Anksčiau buvo numatyta, kad traukinių mazgas būtų plečiamas ties Kopūstų kaimu.
Tačiau šį pavasarį gyventojai sunerimo išvydę sprendimus plėsti Pauosčio kelyną ties Giruliais ir dėl to iškirsti dešimtis hektaro miško.
Į uostamiestį atvykęs susisiekimo viceministras G.Mažeika ramino įpykusius klaipėdiečius, kad bus vertinamos visos alternatyvos ruože nuo Kopūstų kaimo Klaipėdos rajone, pro Pauosčio kelyną iki geležinkelio viaduko virš Liepų gatvės Klaipėdoje, ir ruože nuo Rimkų geležinkelio stoties pro Draugystės geležinkelio stotį iki Klaipėdos uosto ribos.
Nepritarimą plėsti geležinkelio kelyną Giruliuose išreiškė ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Kaip priemonę išsaugoti mišką svarstoma idėja kurti Girulių regioninį parką.
Aplinkos viceministras M.Narmontas abejojo, ar noras staiga kurti regioninį parką būtų protingas.
17 Seimo narių, daugiausia dirbančių opozicijoje, praėjusią savaitę registravo rezoliucijos projektą, kuriuo reikalaujama iš Vyriausybės sprendimo išbraukti Pauosčio kelyno plėtrą ir pagrindine alternatyva įtraukti Kopūstų kaimą.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovai BNS anksčiau teigė, kad apie miškų kirtimus Giruliuose kalbėti dar anksti, pirmiausia reikia pasirinkta vietą, kur norima iškelti uostamiesčio geležinkelių mazgą.