Finišavusį Panemunėlio pagrindinėje mokykloje (Rokiškio raj.), Nerijų šiandien pusę maratono lydėjo „F.O.C.U.S. running“ bėgimo klubo narys Saulius. „Jis būtų įveikęs ir maratoną, bet sako, ai, ką aš čia žmoną siuntinėsiu manęs parvežti – tai palydėjęs mane pusę maratono jis tiesiog parbėgo atgal iki mašinos”, – pasakoja bėgikas.
Su jį pasitikusia mokyklos bendruomene Nerijus atbėgo iki mokyklos ir sėdo pasišnekučiuoti – tiesa, sako, jog diskusija ėjosi sunkiai. „Atrodė, kad moksleiviams buvo neįdomu – pirmąkart susidūriau su situacija, kai moksleiviai triukšmavo ir nesiklausė, nors, jiems uždavus klausimus ir davus progą pasisakyti buvo visiškai nekalbūs”, – pasakoja Nerijus. „Galbūt kaltas ir sekmadienis – jautėsi, kad moksleiviai norėjo kitais dalykais užsiimti, o ne būti mokykloje”, – teigia Demokratinės mokyklos vadovas. Tiesa, jis džiaugėsi jog palaikymo sulaukė net iš paties Rokiškio rajono mero Antano Vagonio, kuris į susitikimą atmynė dviračiu.
Kuo aukštesnė klasė, tuo mažiau sportuojančių
Nerijus teigia, jog nuo pat pirmųjų socialinės akcijos – bėgimo dienų jį iš esmės nustebino drauge bėgančiųjų moksleivių gausa. „Bendras įspūdis – moksleivių daugiau, nei tikėjausi. Įsivaizduoju, kad moksleivių nepriversi bėgti.Galbūt gali jį priverst į aktų salę ateiti ir pasėdėti per renginį, bet ne apsimauti sportinę aprangą ir išbėgti kelis kilometrus. Todėl tie su manimi nusprendę bėgti 30–60 moksleivių man daro įspūdį“, – pasakoja jis.
Pasak Nerijaus, tie, kurie pasitinka, dažniausiai visad išbėga tuos kelis kilometrus iki mokyklos, nepriklausomai – šešiametis ar aštuoniolikmetis. „Nors pasireiškia ir jaunatviškas maksimalizmas, kai jaunuoliai pradžioje pasileidžia su visa jėga, o po to pritrūksta jėgų ir tenka paėjėti“, – įžvelgia bėgikas.
Jis teigia, jog vienareikšmiškai daugiausiai bėga 5–8 klasių moksleiviai. „Faktas, jog vyresnieji sportuoja mažiau. Apie tai kalbėjo ir ne vienas kūno kultūros mokytojas, kad vyresnieji fiziškai neaktyvūs – sportą nurungia kitos pramogos, tokios, kaip technologijos, socialiniai tinklai, internetas“, – apie fizinio aktyvumo tendencijas mokykloje kalba Nerijus.
Dauguma moksleivių, paklausti, kiek sportuoja, įvardija du kartus per savaitę, kai vyksta kūno kultūros pamokos. Daug rečiau jie sportuoja savo malonumui ar dėl sveikatos.
Valgyklose sveikai maitintis galimybių nėra
„Nežinau, kokia situacija su moksleivių mityba apskritai, bet galiu pasakyti, kad valgyklose sveika mityba tikrai nepropaguojama. Jau vien tai, kad norintys vegetariškų patiekalų (o tokių moksleivių norų buvo išreikšta), gali rinktis nebent varškėtukus, kas tikrai nėra sveikiausiais pasirinkimas. Paradoksalu, kad pagal higienos normas valgiaraštyje puikuojasi cepelinai ir bandelės, bet nėra nei vieno daržovių ir kruopų patiekalo“, – stebisi Nerijus.
Mitybos specialistas Artūras Sujeta turi kategoriškesnę nuomonę šiuo klausimu. „Situacija Lietuvoje su vaikų ir paauglių mityba bei fiziniu aktyvumu yra labai bloga.
Pradėkime nuo to, kad kūno kultūros pamokos dažnai būna nekokybiškos, o neretai mokykla apskritai neturi tinkamų klasių ir sporto salių. Kitas dalykas – pamokų dažnumas: kūno kultūros pamokos turėtų būti bent triskart per savaitę. Kalbant apie valgyklas, jose neturėtų būti jokių bandelių ir saldintų arbatų, o vaisiai, jei jau norime sveikų vaikų“, – pasiūlymais dalijasi A. Sujeta.
Jo teigimu, sportas ir mityba yra svarbiausios ne farmacinės priemonės, saugančios nuo lėtinių ligų, tokių kaip išeminės širdies ligos, kurios yra viena pagrindinių mirties priežasčių tiek Lietuvoje, tiek Europoje.