Pirmąjį šių metų savaitgalį Lietuvoje viešėjo grupelė vokiečių, kurių kelionės pagrindinis tikslas – aplankyti tėvų globos netekusius jaunuolius. Dalis svečių šiuo tikslu į mūsų šalį atvyko nebe pirmą kartą. Vienas jų – Vokietijoje veikiančios organizacijos „Kinderdörfer in Litauen e.V.“ prezidentas Otmaras Debaldas, kuris Lietuvoje lankosi bent kartą per metus dar nuo 2007-ųjų.
Kai jaunuoliui sueina 18 metų, jis pradeda savarankišką gyvenimą ir kaktomuša susiduria su realybe. Šie jaunuoliai neturi įgūdžių tvarkytis kasdieniame gyvenime.
Ką šis garbus vokiečių verslininkas čia atrado, paklausite? Atrado tuos, su kuriais nori ir gali pasidalyti savo patirtimi, šiluma ir net uždirbtais pinigais. Periodiškai čia atvykti bei rengti kitų organizacijos narių vizitus jį skatina moralinis įsipareigojimas globojamiems jaunuoliams, noras, kad jie jaustų, jog kažkam yra svarbūs, bei siekis prisidėti prie dalijimosi kultūros vystymosi Lietuvoje.
Stovyklos metu, net ir vilkėdamas elegantiškus marškinius, šis solidus svečias iš Vokietijos nesibodėjo prisėsti ant grindų šalia likimo vėtytų ir mėtytų paauglių ir pasidalyti savo mintimis. Toks tiesioginis bendravimas kelia pasitikėjimo jausmą.
Vaikų globos įstaigoje – lyg viso aptarnavimo viešbutyje
„Aš visada lyginu gyvenimą globos įstaigoje su gyvenimu viso aptarnavimo viešbutyje, nes augant juose vaikams niekuo nereikia rūpintis – nei maistu, nei rūbais. Už tave viskuo pasirūpina globos įstaiga ir jos darbuotojai.
Kai jaunuoliui sueina 18 metų, jis pradeda savarankišką gyvenimą ir kaktomuša susiduria su realybe. Šie jaunuoliai neturi įgūdžių tvarkytis kasdieniame gyvenime. Tai viena iš problemų, kurias patiria vaikai, užaugę globos namuose“, – sako O.Debaldas, kurio vadovaujama organizacija remia Vaiko tėviškės namus Marijampolėje ir su jaunimu dirbančios organizacijos VšĮ „Actio Catholica Patria“ (AC PATRIA) Savarankiškumo ugdymo centrą „Kitaip“ Kaune.
Pasak Otmaro, didžiausia problema, su kuria susiduria globos įstaigose augę jaunuoliai – savianalizės stoka.
„Jiems sunkiau suprasti save, savo jausmus, savo stiprybes ir trūkumus, savo dabartinę gyvenimo situaciją. Tai platus, kompleksiškas bei labai svarbus įgūdis – norėdami būti sėkmingi gyvenime, jie turi suprasti, kur jie yra stiprūs, ir vystyti šį savo privalumą.
Aš visada jauniems žmonėms sakau, jog yra bent vienas dalykas, kuriame esi stiprus – niekada nesutikau nė vieno, kuris neturėtų bent vieno gabumo“, – teigia O.Debaldas, buvęs kompanijos „Procter&Gamble“ generalinis direktorius Vokietijai, Austrijai ir Šveicarijai, Amerikos prekybos rūmų Vokietijoje viceprezidentas.
Vaikui išėjus iš globos įstaigos – darbas nesibaigia
Aš visada jauniems žmonėms sakau, jog yra bent vienas dalykas, kuriame esi stiprus – niekada nesutikau nė vieno, kuris neturėtų bent vieno gabumo, – teigia Otmaras Debaldas.
O ar su tėvais augę vaikai, sulaukę pilnametystės, nesusiduria su tokia pat dilema?
„Taip, susiduria. Tačiau jie turi, su kuo pasitarti – į ką kreiptis patarimo. Tėvai ir savo pilnametystės sulaukusiems vaikams lieka patarėjais.
Pavyzdžiui, mano vaikams daugiau nei trisdešimt metų, bet aš ir toliau kalbuosi su jais apie gyvenimą. O jaunuoliai, kurie augo vaikų globos namuose, neturi tokios galimybės. Dažniausiai jie konsultuojasi su savo bendraamžiais ir tai nėra blogai, tačiau pastarieji neturi reikalingos gyvenimiškos patirties“, – sako Otmaras.
Jo vadovaujamos Vokietijos organizacijos finansuojama Mokslo stipendijos programa ne tik remia jaunuolius finansiškai, bet ir sudaro sąlygas jiems periodiškai susitikti, užmegzti ryšį ir konsultuotis su suaugusiais žmonėmis – AC PATRIA darbuotojais, savanoriais.
„Mūsų darbas nėra baigtas, kai vaikų globos namuose augę jaunuoliai juos palieka. Mūsų darbas baigtas tada, kai jie gali savarankiškai atsistoti ant savo kojų, ir tai dažniausiai atsitinka gerokai vėliau, sulaukus 21–22 ar dar daugiau metų. Atitinkamai mes jaučiamės emociškai įsipareigoję vaikams, kuriuos ėmėmės globoti, todėl tęsiame savo darbą“, – sako svečias iš Vokietijos.
Jo vadovaujama organizacija nuo pat įsteigimo remia Vaiko tėviškės namus Marijampolėje, o prieš trejus metus „Kinderdörfer in Litauen e.V.“ įsteigė mokslo stipendiją 50-iai globos įstaigose dar gyvenančių ir netrukus jas paliksiančių ar tai jau padariusių jaunuolių Kaune, taip pat Marijampolėje, Kėdainiuose, Jiezne, Pagynėje. Šių stipendijų programą koordinuoja ir jaunuolius konsultuoja AC PATRIA socialiniai darbuotojai.
Finansavo jaunuolių stovyklą
Būtent šios stipendijos gavėjams ir buvo suorganizuota pirmoji AC PATRIA stovykla, kurią finansavo „Kinderdörfer in Litauen e.V.“. Lėšas stovyklai skyrė viena iš organizacijos rėmėjų – kompanija „Cosnova Beauty“, kurios atstovė – Vokietijoje daug metų gyvenanti ir ten dirbanti lietuvė – taip pat lankėsi stovykloje. Čia jaunuoliams buvo organizuotos paskaitos apie tikslų nusistatymą ir siekimą, prevenciniai užsiėmimai apie priklausomybes ir lytiškumą, vyko makiažo pamokos, fotosesija.
Vokietijos žmonės, kurie susikūrė savo gerovę, turi gerą išsilavinimą, uždirba, jaučia pareigą tuo dalytis – skirti lėšų arba laiko kitiems.
Kita dalis lėšų, kurias organizacija „Kinderdörfer in Litauen e.V.“ skiria Lietuvos vaikų globos namuose augančių ar jau užaugusių jaunuolių reikmėms, surenkama iš jos narių. Organizacija šiuo metu iš viso vienija apie 30 žmonių, kurie periodiškai aukoja nuo 300 iki 1000 eurų organizacijos tikslams. Taip pat jos nariai, kaip O.Debaldas ir kartu Lietuvoje viešėjusi jo žmona, neatlygintinai skiria savo laiką administraciniams reikalams bei bendravimui su vaikais.
Kiekvienas iš organizacijos narių asmeniškai globoja bent po vieną jaunuolį iš minėtų globos įstaigų Lietuvoje: ne tik su jais bendrauja, aplanko, bet ir kas mėnesį siunčia pinigų jų reikmėms. Štai pats Otmaras susirašinėja su globojamais jaunuoliais iš Lietuvos net „Facebook“ socialiniame tinkle.
Siekia stiprinti dalijimosi kultūrą Lietuvoje
Įdomu, kodėl šiam vokiečiui parūpo būtent Lietuvos beglobiai paaugliai. Nejau Vokietijoje nėra vaikų globos namų? Nereikia pagalbos tautiečiams?
„Vokietijos žmonės, kurie susikūrė savo gerovę, turi gerą išsilavinimą, uždirba, jaučia pareigą tuo dalytis – skirti lėšų arba laiko kitiems. Žinoma, tai galėtume daryti ir kitoje šalyje ar toje pačioje Vokietijoje, kurios globos įstaigose užaugę jaunuoliai taip pat susiduria su panašiomis problemomis.
Vis tik, pradėję veiklą dar 1997 metais, kai mūsų organizacijos steigėja atsitiktinai sužinojo apie paramą, kurios trūksta vaikų globos įstaigoms Lietuvoje, jaučiame įsipareigojimą ją tęsti“, – paaiškino O.Debaldas.
Jis pabrėžia, kad Lietuvos socialinės rūpybos sistemoje galioja daugmaž tie patys principai ir standartai kaip Vokietijoje: „Lietuva nėra prastesnė už Vokietiją – tiesiog norime išlikti nuoseklūs ir tęsti pradėtą veiklą. Be to, tikimės, kad taip padėsime Lietuvai jaustis Vakarų Europos šalimi – norime dirbti jūsų šalies labui, o ne, pvz., kuriai nors iš Afrikos valstybių. Nors ir ne pagrindinė, bet labai svarbi priežastis tęsti paramą Lietuvos vaikams – noras prisidėti prie dalijimosi kultūros vystymo Lietuvoje.“
Jis kviečia prie jų organizacijos jungtis ir Lietuvos gyventojus bei įmones, norinčias prisidėti prie „Kinderdörfer in Litauen e.V.“ Lietuvoje vykdomos veiklos.
PATRIA organizacijos tikslas – padėti jaunimui pasiruošti savarankiškam gyvenimui. Šiam tikslui organizacija yra įsteigusi keturis centrus, kurių vienas – savarankiškumo ugdymo centras „Kitaip“ – dirba su savarankišką gyvenimą tuoj pradėsiančiais ar jau pradėjusiais globos namų auklėtiniais.
Viena centro veiklos krypčių – jaunuolių gyvenimiškų įgūdžių, tokių kaip asmeninių finansų valdymas, problemų ir konfliktų sprendimas, išsilavinimo, profesinio kelio, darbo planavimas, lavinimas. Viena iš priemonių, pasitelkiamų ugdant šiuos įgūdžius – mokslo stipendijos programa, kurią būtent ir finansuoja minėtas vokiečių fondas „Kinderdörfer in Litauen e.V.“.
Į stipendiją pretenduojantys ir ją gaunantys jaunuoliai privalo lankyti mokyklą, planuoti savo išlaidas ir kas mėnesį susitikti su PATRIA Savarankiškumo ugdymo centro darbuotoja, aptarti, kaip jiems sekasi.
