Trečiadienį apie 14 valandą į Istorinės prezidentūros kiemelį vienas po kito ėmė sukti juodi automobiliai – iš viso jų, lydimų policijos tarnybinių mašinų, sugužėjo apie 10.
Prieš atvykstant Belgijos karaliui ir karalienei, fotografai ir žurnalistai buvo patikrinti su tarnybiniu šunimi.
Ant raudonojo kilimo pasitikęs V.Matijošaitis karalienei Matildai įteikė gėlių puokštę. Kauno meras pastebėjo, kad jo vadovaujamo miesto ir Belgijos ryšiai tęsiasi jau 123 metus.
Aprodė Vasario 16-osios aktą
Viduje karališkoji pora su maždaug 35 žmonių palyda (ministrai, ambasadoriai, protokolo asmenys, apsaugos darbuotojai ir t.t.) užtruko apie 20 minučių.
Profesorius Liudas Mažylis jiems aprodė prezidentūroje vis dar eksponuojamą Vasario 16-osios Nutarimo originalą, paties atrastą 2017 metų kovo 29 dieną Vokietijos diplomatiniame archyve.
Belgijos karalystėje, Europos Parlamente Briuselyje dirbančio prof. L.Mažylio teigimu, tai išskirtinis įvykis tiek Lietuvai, tiek jam asmeniškai.
„Man tai buvo ypatinga garbė – mano gimtajame mieste Kaune pristatyti pagrindinį Lietuvos dokumentą Belgijos karaliui ir karalienei“, – teigė L.Mažylis.
Karališkosios šeimos vizito metu Istorinėje Prezidentūroje Kaune ir ten šiuo metu eksponuojamo dokumento originalo pristatymui prof. L.Mažylis stengėsi glaustai sudėti svarbiausius tuometinius dokumento pasirašymo konteksto aspektus, Lietuvos skaudžią patirtį žiauraus sovietmečio laikotarpiu bei nutiesti paraleles su šiandienos geopolitine situacija Europoje.
L.Mažylis su Belgijos monarchais pasidalijo ir faktu, kad šis dokumentas buvo dingęs 99 metams.
Profesorius pristatė ir demokratinėmis teisėmis ir laisvėmis grįstą Vasario 16-osios Akto svarbą: „Dokumentas garantavo, kad visi Lietuvos žmonės turės teisę dalyvauti rinkimuose. 1918 m. balsavimo teisių suteikimas tiek vyrams, tiek moterims, turtingiems ar vargšams, etniniams lietuviams ir tautinėms mažumoms buvo labai pažangi idėja ir šiandien tuo didžiuojamės“.
Naudodamasis unikalia proga ir pristatydamas svarbiausią dokumentą, skelbiantį Lietuvos Nepriklausomybę 1918 m. Vasario 16-ąją, L.Mažylis pristatė ir po to sekusią skaudžią Lietuvos istorinę patirtį.
„Tada atėjo sovietų okupacija. Jie išbraukė lietuvių tautą iš Europos ir pasaulio žemėlapio. Tiesą sakant, ta pati piktoji jėga ketino tą patį padaryti su kita tauta – Ukraina, – pasakojo L.Mažylis. – Per tą laiką dalis šio dokumento signatarų buvo ištremti į Sibirą, tarp jų ir prezidentas Aleksandras Stulginskis, dalis spėjo pabėgti ir gyveno išeivijoje, tarp jų ir prezidentas Antanas Smetona, trys signatarai buvo nužudyti.“
Svečius muzikos garsais pasitiko ir vienas geriausių jaunųjų Kauno akordeonistų Erikas Kelpša.
Ne pirmas karalius, kuriam spaudžia ranką
Paklaustas, ar Pilypas yra pirmasis karalius, kuriam teko spausti ranką, V.Matijošaitis patikino, kad ne – teko Kaune priimti ir Nyderlandų karalių, sveikintis su Švedijos karaliene, nes ji organizuodavo labdaros renginius, paveikslų aukcionus.
Kaunas jam kažkiek žinomas. Nieko neklausė, nebuvo kada. Neapsikeitėme ir dovanomis.
„Belgijos karaliaus ir karalienės vizitas trumpas. Daugiausiai dėmesio skyrėme Nepriklausomybės aktui, pavaikščiojom, apžiūrėjom kitus eksponatus, vienas vaikinukas pagrojo, paplojome. Labai trumpai, laikas pas juos suspaustas. Žinojo, kad Kaunas – 2022 metų Europos kultūros sostinė. Virginija Vitkienė (Všį „Kaunas 2022“ direktorė – aut. past.) dar pabaigoje pakalbėjo su jais“, – kaip praėjo susitikimas, 15min teigė Kauno meras.
Belgijos karalius, anot jo, Kaune lankosi antrą kartą. Pirmojo vizito metu lankėsi Rukloje, kurioje buvo dislokuoti belgų kariai.
„Kaunas jam kažkiek žinomas. Nieko neklausė, nebuvo kada. Neapsikeitėme ir dovanomis. Tiek karalius, tiek karalienė sukūrė linksmų, šviesių veidų žmonių įvaizdį“, – patikino V.Matijošaitis.
Belgijos karališkąją porą jis matė ir dieną prieš Vilniuje, tačiau pabendrauti tuomet nespėjo.
„Atskrido, jei neklystu, iš Belgijos savo lėktuvu. Iš viso – apie 70 žmonių“, – teigė V.Matijošaitis.
Prisiminė Airijos prezidentą
Paklaustas, ar buvo pateikti kokie etiketo nurodymai, pavyzdžiui, kaip sveikintis, ko nedaryti karališkos poros akivaizdoje, Kauno meras patikino išklausęs nurodymus, kaip stovėti, kur sėdėti.
„Nėra griežtų nurodymų. Čia mes sutikdami visas procedūras, etiketus pasiruošiame, bet tie dideli žmonės ne visada kreipia dėmesį į smulkmenas. Prisiminsiu, kai Airijos prezidentas buvo atvažiavęs. Štai jo vieno negali paleisti – reikės gaudyti. Tekinas bėgo“, – šyptelėjo V.Matijošaitis.
Prieš susitikdamas su Kauno meru karalius Pilypas ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Pabradės poligone aplankė Belgijos karius.
Iš Istorinės prezidentūros karališkoji pora išvyko apžiūrėti art deco architektūros paveldo bei M.K.Čiurlionio muziejaus ekspozicijos, Vienybės aikštėje pasidarė bendrą nuotrauką su mūsų šalies pirmąja pora.
Užsuko ir į Vytauto Didžiojo universitetą, kur juos pasitiko rektorius Juozas Augutis.
Monarchams už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos ir Belgijos tarpvalstybinius santykius, vystant abiejų šalių politinį, ekonominį ir visuomeninį bendradarbiavimą bus įteikti valstybės apdovanojimai – Vytauto Didžiojo ordinai.
