Gyvūnų teisių gynėjai atsako į tokius VMVT veiksmus: „benamių gyvūnų perteklius yra ne mūsų asmeninė, bet valstybės ilgus metus nesprendžiama problema, todėl mes sukrausime gyvūnus į narvus ir atvešime prie jūsų įstaigų, o tada matuosime kiekvieną centimetrą pažiūrėti, kaip jums sekasi laikytis pačių nustatytų taisyklių.“
Prieglaudos tikrinamos dvigubai dažniau nei veislynai
Remiantis VMVT pateiktais duomenimis, pernai jie patikrino daugiau negu 88 proc. prieglaudų, kai tuo tarpu verslo tikslais gyvūnus veisiantys daugintojai buvo patikrinti vos 44 proc. per tą patį laikotarpį.
„Nuo pat daugyklų skandalo pradžios iki dabar VMVT ieško, kur perkelti žiauriomis sąlygomis laikytus gyvūnus ir čia gelbėja būtent nevyriausybinės organizacijos, kurios iš valstybės negauna nė cento. Nors teisės aktai reikalauja perduodamus gyvūnus suženklinti, VMTV šios prievolės sau niekada netaiko. Jie nesuženklintus gyvūnus atiduoda tiesiai prieglaudoms, kurios šia finansine našta turi pasirūpinti pačios“, – pasakoja Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos GATO vadovė Brigita Kymantaitė.
Ji priduria, kad VMVT lygiai taip pat nusigręžia ir nuo gyvūnams reikalingų veterinarinių paslaugų suteikimo. Jei VMVT perduotiems gyvūnams reikalinga veterinarinė pagalba, ja rūpinasi pačios prieglaudos su neabejingos visuomenės finansine parama.
„Susidaro įspūdis, kad VMVT svarbiausia paimti gyvūnus, juos kažkur padėti ir taip nusimesti nuo pečių atsakomybę. Palikę prieglaudas be pagalbos ir finansinės paramos, sekantį kartą jie sugrįžta į jas matuoti grindų paviršių ir skaičiuoti jų pačių atvežtų gyvūnų perteklių. Pabaigoje jie ragina atsikratyti pertekliumi ir tik išrašo baudas, kurių pinigai sugrįš į valstybės biudžetą. Tokia „valstybės kontrolė“ parodo, kokiame dugne yra institucinis suvokimas apie problemų sprendimą.“
Prieglaudos jaučiasi tarsi su jomis siektų susidoroti
Per beveik 15 metų nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų Lietuvoje skaičius išaugo nuo 2 iki 70. Jos iš esmės pakeitė prieš tai buvusias komunalines gyvūnų karantino tarnybas, kurių pagrindinė veikla buvo gatvių valymas, t. y. rinkti ir eutanazuoti niekam nereikalingus gyvūnus.
„Nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų atsiradimas iš esmės pakeitė valstybėje tvyravusias žiaurias benamių gyvūnų populiacijos valdymo priemones. Praėjusiais metais iš letargo miego pabudusi VMVT, prisidengdama „gyvūnų grovės“ tikslais, ėmėsi valstybinės kontrolės priemonių ir tikrino gyvūnų globa užsiimančias organizacijas. Mes puikiai suprantame, kad kontrolė yra reikalinga. Tačiau šios įstaigos vykdomi patikrinimai apsiribojo tik siekiu nustatyti pažeidimus, skirti baudas ir reikalauti susimažinti perteklinį benamių gyvūnų skaičių prieglaudose, nepateikiant jokių pagalbos priemonių kaip organizacijoms tai padaryti humaniškais būdais“, – pasakoja VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė .
Jai antrina ir VšĮ „Penkta koja“ vadovė Agnė Volockytė, primindama, kad beglobiai gyvūnai yra ne prieglaudų, bet būtent valstybės problema:
„Niekas neskaičiuoja ir nepasako, kaip padaryti tai, kas neįmanoma – tai nėra mūsų gyvūnai. Visi gyvūnai Lietuvos gatvėse, prieglaudose, įskaitant jų perteklių, yra valstybės gyvūnai ir valstybės problema. Tokia valstybės kontrolė, kokią šiuo metu vykdo VMVT, yra ne kontrolė, o galios ir abejingumo demonstravimas, valstybei vėl ir vėl siekiant išvengti esminių problemos sprendimo veiksmų. Pavyzdžiui, VMVT, atlikdama valstybinę kontrolę ir patikrinusi net 88 proc. prieglaudų, jokio bendro ten rastų gyvūnų skaičiaus viešai nepateikė, tokių duomenų neanalizavo ir vaizdinės medžiagos nerodė. Tačiau radusi gyvūnų perteklių mūsų prieglaudoje skubėjo viešai platinti informaciją apie tai, taip siekiant mus visiškai uždaryti“, – teigia A.Volockytė.
Gyvūnų globėjai stebisi: VMVT, viešai išplatino informaciją apie prieglaudos pažeidimus, bet patys tuo pat pažeidė Gyvūnų gerovės įstatymo nuostatas, kurios įsipareigoja nustačius tokius pažeidimus paimti gyvūnus ir perduoti kažkam kitam, galinčiam užtikrinti tinkamas sąlygas.
„VMVT nepaėmė gyvūnų iš „žiaurių“ sąlygų, neperdavė jų kitam gyvūnus galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui ir nesiėmė jokių kitų priemonių padėti užtikrinti tinkamą gyvūnų laikymą. O juk jei tikrai rūpi gyvūnų gerovė ir noras padėti prieglaudoms, galėjo tai padaryti. Vietoj to, nurodė terminą iki kada rasto perviršio turi nebelikti, nenurodant, kokiais humaniškais būdais prieglaudoms tai reikėtų padaryti. Nepadarius grės bauda ir prieglaudos uždarymas, o gyvūnams – eutanazija, nes visi jie liks „perviršiumi” valstybėje“, – pasakoja A.Volodckytė.
„Visi žinome, kodėl VMVT pareigūnai, nustatę prieglaudoje tariamą žiaurų elgesį su gyvūnais nesiėmė jiems įstatymo numatytos prievolės perkelti gyvūnus į jiems saugią vietą. Nes kitų vietų, kur jie galėtų būti patalpinti tinkamomis sąlygomis, Lietuvoje nėra – visos organizacijos yra perpildytos. Institucija eilinį kartą gražiai nusiplovė nuo valstybės problemos sprendimo, palikdama ją spręsti nevyriausybinei organizacijai ir visuomenei“, – sako A.Volockytė.
Gyvūnų apsaugos organizacijos prarado kantrybę
„Mes visi, veikiantys gyvūnų apsaugos srityje, stebime, kaip VMVT siekia tik bausti nevyriausybines organizacijas, reikalauja atsikratyti benamiais gyvūnais, toliau į pilnas prieglaudas patys veža konfiskuotus gyvūnus, bet nesiima jokių esminių benamių populiacijos valdymo priemonių. Jeigu Vyriausybė su savo pavaldžia įstaiga nepradės spręsti šios problemos iš esmės, mes benamius gyvūnus pradėsime vežti prie šių įstaigų durų. Ir kai jie juos veš kur nors patalpinti, mes prašysime matuoti patalpos plotą ir žiūrėsime, kaip jiems patiems sekasi užtikrinti gyvūnų laikomas sąlygas pačių pertekliniams gyvūnams“, – sako GATO vadovė B.Kymantaitė.
„Reikalavimai atsikratyti pertekliniais gyvūnais nenurodant humaniškų būdų yra atviras valstybės skatinimas grįžti prie dešimtmetį atgal taikytų benamių gyvūnų valdymo priemonių – juos tiesiog žudyti. Gyvūnų prieglaudoms padeda ne Vyriausybė, bet neabejingi žmonės. Tuo tarpu, viskas, ką daro Vyriausybė – nepaklūstančioms reikalavimams atsikratyti gyvūnų skiria baudas ir atvyksta nuolatiniams patikrinimams, besitikėdami, kad gyvūnų prieglaudose tiesiog neberas, taip panaikinant ir valstybinių įstaigų pareigūnų įstatymines pareigas pasirūpinti netinkamomis sąlygomis laikomais gyvūnais“, – teigia B.Kymantaitė.
