Kaip trečiadienį sakė „Maisto banko“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė, 7 iš 11 bendradarbiavimą nutraukusių organizacijų – „Lietuvos Carito“ padaliniai. Prieš kurį laiką „Lietuvos Carito“ atstovai viešai piktinosi, esą „Maisto bankas“ iš labdaros bando daryti verslą.
Paramos maistu taip pat atsisakė Kauno samariečiai, Romainių tuberkuliozinė ligoninė, Panevėžio Raudonojo Kryžiaus vaikų dienos centras, Vilniuje – Policijos klubas vaikams ir jaunimui bei Socializacijos centras.
Iš viso „Maisto bankas“ buvo pasirašęs sutartis su 175 organizacijomis.
„Atsisakiusieji savo sprendimą motyvavo tuo, kad rudenį sunku greitai pereiti prie naujos sistemos. Nors mes ir sakėme, kad į tai žiūrėsime lanksčiai. Šios organizacijos teigė, kad apsieis be paramos maistu ir jo nebedalins“, – sakė „Maisto banko“ Komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius.
Pasak D.Žebrauskaitės, socialinėms organizacijoms vienas kilogramas naudoti paruošto maisto kainuoja 14 centų. Jos teigimu, Europos maisto bankų taikomas mokestis neviršija 20 euro centų už kilogramą.
Ji pabrėžė, kad organizacija neturėjo kitos išeities, kaip imti taikyti maisto mokestį, nes pabrango degalai, brangs ir šiluma. Be to, krizės metu sumažėjo bendrovių parama.
Neprivalgančiųjų skaičius auga
Kai kurios iš „Maisto banko“ produktus gaunančios labdaros organizacijos mokestį mokės iš surinktų aukų, kitos kelių litų prašys iš pačių maisto gavėjų.
„Sumokėti 3-5 litus šeimai nėra daug. Be to, taip bus geriau patiems žmonėms – nereikia pripratinti šeimų viską gauti už dyką, jos turi siekti išgyventi pačios, jei tik yra tokia galimybė“, – kalbėjo Gausių šeimų organizacijos vadovė Angelė Kostogrizienė.
Labdaros valgyklos „Ekklesia“ steigėja Larisa Čerkaskaja teigė, kad mokestį „Maisto bankui“ mokės iš bendrovių gautos finansinės paramos, be to, šią valgyklą pinigais parėmė ir sostinės savivaldybė.
L.Čerkaskaja tikino, kad nemokamo maisto prašančių žmonių srautas gerokai išaugo 2009 metais. Šiuo metu valgykla per dieną pamaitina 400 žmonių.
„Neprivalgančių žmonių skaičius auga kasdien. Daugiausiai tai – vieniši pagyvenę žmonės. Nereikia galvoti, kad maisto prašo tik asocialūs asmenys, nors maitiname ir tokius. Pavyzdžiui, pas mus lankėsi į pensiją išėjusi buvusi muzikos mokytoja, gaunanti 315 litų pensiją. Neįtikėtino liesumo moteris renka butelius, kad galėtų išlaikyti savo butą“, – pasakojo ji.
ES maisto duos mažiau
Pasak D.Žebrauskaitės, šiemet skurstantiesiems buvo išdalinta 40 proc. daugiau maisto nei praėjusiais metais, paramos išdalinta už 10 mln. litų.
Daugiausiai maisto produktų organizacija gauna iš prekybos tinklo „Iki“.
Europos Sąjungos Intervencinių atsargų programos dalis sudaro 30 proc. „Maisto banko“ išdalijamo maisto. D.Žebrauskaitė trečiadienį nuogąstavo, kad nuo kitų metų ši programa bus sumažinta net 80 proc.
„Todėl reikia jau dabar sutelkti jėgas ir tam rengtis iš anksto“, – pabrėžė ji.
Iki krizės paramą maistu gaudavo apie 250 tūkst. žmonių, šiuo metu šis skaičius priartėjo prie pusės milijono.