Lietuvą ir Izraelį sieja ypatingi ryšiai, kuriuos lemia bendra abiejų tautų šešių šimtų metų istorija. Lietuvos kultūra ir istorija neįsivaizduojama be didžiulio žydų bendruomenės indėlio. Nors tarpvalstybinis bendradarbiavimas skaičiuoja 20-metį, Lietuvos ir Izraelio dvišaliuose santykiuose esminis lūžis pasiektas tik pastaraisiais metais.
„2009–2012 metais įvyko daugiau nei 20 dvišalių vyriausybinio, parlamentinio lygio vizitų – tai net dvigubai daugiau nei per visą laikotarpį nuo diplomatinių santykių užmezgimo 1992-aisiais. Ne tiek daug valstybių, su kuriomis Lietuvos santykiai būtų tokie dinamiški, intensyvūs ir pozityvūs“, – džiaugėsi mūsų šalies ambasadorius Izraelyje Darius Degutis.
Jis atkreipė dėmesį, kad tai – toli gražu ne tik politinėmis deklaracijomis grįsti vizitai. Tai – apčiuopiamą naudą duodantys valstybių vadovų susitikimai, tiesiogiai prisidedantys prie ekonominių santykių plėtojimo.
„Prekybiniai ryšiai tolydžio auga: Lietuvos eksportas į Izraelį kasmet šokteli apie 40–50 proc. Pučiasi ir turizmo mastai“, – sakė D.Degutis.
Turistų skaičius iš Lietuvos į Izraelį 2011 metais sudarė 8,9 tūkst. – 62 proc. daugiau nei 2010-aisiais.
Tiesioginis skrydis maršrutu Vilnius–Tel Avivas, vykdytas vasaros sezonu, dar labiau pakurstė ir izraeliečių susidomėjimą Lietuva.
Ant emocinių saitų lengviau kloti ir ekonominio bendradarbiavimo pamatus. Kai valdai milijardinę korporaciją, investuoti kelis milijonus į Lietuvą gali vien dėl sentimentų.
„Tikimės, kad pavasarį skrydis vėl bus atnaujintas, nes lėktuvai buvo pilni, o bilietai greitai išparduodami. Izraelyje daug išeivių iš buvusios Sovietų Sąjungos: jie puikiai prisimena mūsų kurortus, mėgsta Druskininkus ir Palangą – keliauja šeimomis, ilsisi savaitėmis. Ir ne tik jie vis labiau susidomi Lietuva: visi izraeliečiai mėgsta mūsų kurortus, gamtą, nes vasarą Izraelyje labai karšta, todėl jie džiaugiasi galėdami pabėgti į gaivią Lietuvos žalumą. Be to, jiems labai svarbi žydiškoji istorijos dalis, kultūros paveldas, kurį randa Vilniuje, Kaune, kituose miestuose“, – kalbėjo ambasadorius.
Dideliu pasiekimu jis vadina didžiausiuose Izraelio laikraščiuose pasirodančius išsamius straipsnius apie Lietuvą ir turizmo galimybes joje.
Ne neigti, bet gerbti praeitį
Sudėjus kelias išeivių kartas, skaičiuojama, kad Izraelyje gyvena apie 200 tūkst. litvakų – žydų, kurie savo šaknis kildina iš Lietuvos.
„Tarp jų ir tokios visame pasaulyje žinomos ir unikalios asmenybės kaip premjeras Benjaminas Netanyahu, kurio senelis kilęs iš Pumpėnų šalia Panevėžio. Buvusio premjero ir gynybos ministro Ehudo Barako senelis gimė Pušaloto kaime irgi netoli Panevėžio. Izraelio prezidento Shimono Pereso senelis kilęs iš Vyšniavos kaimo. Dabar jis yra Baltarusijos teritorijoje, bet kadaise priklausė Lietuvai, todėl Sh.Peresas laiko save litvaku. Kitaip tariant, vos ne visi Izraelio vadovai yra litvakai. O jei dar išvardytume kultūros, meno, mokslo, verslo pasaulio garsenybes...“, – sakė D.Degutis.
Šie žmonės ir jų šaknys esą yra puiki atspirtis tvirtinti tarpvalstybinius santykius, ieškoti naujų sąlyčio taškų, neatrastų veiklos krypčių. Būtent tuo pastaraisiais metais rūpinosi Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybė ir šalies verslo atstovai.
„Tai svarbu ne tik ekonomikai, bet, svarbiausia, sugriautų tiltų tarp abiejų tautų atstatymui. Nėra ko slėpti, kad holokausto tragedija, įvykusi ir Lietuvoje, kai žuvo 95 proc. visų Lietuvos žydų, tam tikrą šaltį dvišaliuose santykiuose buvo įpūtusi. Tačiau pastaruosius du dešimtmečius abi šalys ieško būdų atstatyti tuos tiltus, sugrąžinti domėjimąsi vieni kitais“, – aiškino ambasadorius.
Sužadinti pasitikėjimą ir kilstelėti tarpvalstybinius santykius į naują kokybę Vyriausybė stengėsi ne kalbomis, o nuveiktais darbais, užtikrinant žydų kultūros Lietuvoje puoselėjimą.
„Ne neigiant, bet gerbiant ir prisimenant tragišką žydų tautos istoriją. Neliko nepastebėta tai, kad Vyriausybė ir Seimas patvirtino įstatymą dėl žydų bendruomeninio turto kompensacijos Lietuvoje, kad buvo išspręsti žydų senųjų Šnipiškių kapinių paveldo apsaugos klausimai, kad Vilniaus centre buvo atidaryta žydų biblioteka, kad pradėti Didžiosios Vilniaus sinagogos atstatymo darbai, visoje Lietuvoje įrengti ir plėtojami tolerancijos centrai. Į tai Izraelis reaguoja su pagarba, dėmesingai“, – užtikrino D.Degutis.
Žavisi lietuvių pasiekimais
Rugsėjį Vilniuje įvykusį gyvybės mokslų forumą „LSB2012“, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 verslininkų ir mokslininkų delegacija iš Izraelio, D.Degutis vadina beprecedenčiu istorinės reikšmės įvykiu dvišaliuose santykiuose.
„Tai parodo, kad Izraelis mato tarpvalstybinių santykių potencialą, o Lietuvą vertina kaip partnerę“, – apibendrino pašnekovas.
Izraelio ekonomika diversifikuota, paremta pažangiomis technologijomis, labai gerai išplėtoti „high–tech“, inovacijų, mokslinių tyrimų sektoriai. Skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, Izraelyje yra didžiausias „start ups“ skaičius pasaulyje. Izraelio ekonomika sėkmingai išvengė globalinės finansų krizės – ūkio augimas išliko stabilus.
„Izraelis seniai suprato, kad sutvirtinti šalies ekonomiką vien žemės ūkio produkcijos nepakaks, todėl didžiulis dėmesys skiriamas inovacijoms. Moksliniams tyrimams atriekiama net 4,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Čia sugebama išnaudoti protinį potencialą“, – kalbėjo D.Degutis.
Jis tikino, kad Izraelio mokslininkai ir verslininkai žavisi lietuvių pasiekimais biochemijos ir gamtos mokslų srityse, aukštųjų technologijų sektoriaus plėtra.
Jei kas nors pasaulyje be mūsų dar taip mėgsta šaltibarščius, tai tik PAR litvakai.
„Jie mato, kad mūsų įmonėse dirba kvalifikuoti pasaulinio lygio specialistai. Izraeliečiams patraukli Lietuvos geografinė padėtis. Jiems svarbu, kad esame ES nariai, kad šalia yra didelė Rusijos rinka. Lietuva turi labai gerai išplėtotą infrastruktūrą: iš čia nesunku pasiekti Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europos šalis. Savo ruožtu skatiname Lietuvos verslininkų domėjimąsi ypatingais Izraelio pasiekimais aukštųjų technologijų srityje. Tai – atvira niša ir didžiulės verslo galimybės. Norime, kad abiejų valstybių mokslininkai ir verslininkai vykdytų bendrus projektus, kuriems galėtų būti naudojamos ir ES lėšos. Tokių galimybių yra daug“, – garantavo ambasadorius.
Lietuvos ir Izraelio vyriausybės yra pasirašiusios susitarimą dėl bendradarbiavimo pramoninių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityse. Remiantis susitarimu šiuo metu jau antrą kartą Lietuvos ir Izraelio įmonės kviečiamos teikti paraiškas bendrų mokslo ir tyrimų projektų finansavimui.
Sentimentais paremtos investicijos
2012 metų sausio–birželio mėnesiais Lietuvos ir Izraelio prekybos apyvarta siekė 82,77 mln. Lt – 41 proc. daugiau nei tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu.
Tiesioginės Izraelio investicijos Lietuvoje sudarė 59,52 mln. Lt. Lietuvoje yra investavusi didžiausia Izraelio farmacijos bendrovė „Teva“.
Izraelio valstybės garbės konsulas Lietuvoje, Lietuvos–Izraelio prekybos rūmų prezidentas, balandį iš tarptautinės generinių vaistų gamintojos „Teva“ valdomos Lietuvos biofarmacijos lyderės bendrovės „Sicor Biotech“ generalinio direktoriaus pareigų pasitraukęs verslininkas Vladas Algirdas Bumelis įsitikinęs, kad Izraelio investicijų Lietuvoje apimtys augs.
„Ant emocinių saitų lengviau kloti ir ekonominio bendradarbiavimo pamatus. Kai valdai milijardinę korporaciją, investuoti kelis milijonus į Lietuvą gali vien dėl sentimentų. Gerų pavyzdžių jau turime: štai kad ir Deimantų muziejus Vilniaus centre, atsiradęs Izraelio litvako iniciatyva“, – atkreipė dėmesį V.A.Bumelis.
„Pagaminta Lietuvoje“ reiškia kokybę
2011 metais Lietuvos ir Izraelio prekybos apyvarta sudarė 123,66 mln. Lt ir, palyginti su 2010 metais, padidėjo 56 proc.
„Neužmirškime, kad valstybes skiria 4 tūkst. kilometrų, todėl ekonominis bendradarbiavimas nėra paprastas. Patekti į Izraelio rinką nelengva, tačiau mūsų verslininkai labai aktyvūs ir randa savo nišą“, – pasidžiaugė D.Degutis.
Ypač sėkmingai kelią skinasi Lietuvos maisto pramonė: Izraelyje gyvena 200 tūkst. litvakų ir apie 1,5 mln. „išeivių“ iš buvusios Sovietų Sąjungos, todėl „pagaminta Lietuvoje“ izraeliečiams reiškia kokybės ženklą.
„Izraelio parduotuvėse galima gauti lietuviško fermentinio sūrio, varškės sūrelių, „Vilniaus“ majonezo, „Žemaitijos pieno“ sviesto, Panevėžio ledų, „Švyturio-Utenos“ alaus ir tauriųjų alkoholinių gėrimų. Labai sėkmingai eksportuojame baldus, manekenus, juk Lietuvos įmonė „Manekenų pasaulis“ yra viena pagrindinių manekenų gamybos įmonių visame pasaulyje“, – pasakojo ambasadorius.
Lietuviai Izraelyje parduoda ne tik maisto produktus, bet ir baldus, eksportuojama chemijos pramonės produkcija. „Prekybos tinklai ir platintojai labiausiai domisi lietuviškais saldainiais, kepiniais, daržovių konservais, įvairiais padažais, alkoholiniais gėrimais, mineraliniu vandeniu. Ypač populiari jaunų veršiukų mėsa“, – vardijo viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ analitikas Vadimas Ivanovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad didžiausias iššūkis eksportui – tai konkurencija su žymiai pigesniais produktais iš Azijos šalių ir dažnai painios kašruto sertifikato gavimo procedūros.
Tačiau tikimasi, kad ekonominis bendradarbiavimas įgaus didesnį pagreitį, mat šiemet Ūkio ministerija įsteigė komercijos atašė Izraelyje biurą.
Kas pirmesnis, tas gudresnis
Pastaraisiais metais atsigręžta ne tik į Izraelio, bet ir į Pietų Afrikos Respublikos (PAR) litvakų bendruomenę. Vis dažniau kalbama apie Lietuvos, Izraelio ir PAR verslo ryšių plėtrą, ypatingas dėmesys skiriamas galimybėms užmegzti verslo kontaktus su PAR litvakais.
„Plėtojant politinius ir ekonominius santykius, labai svarbus faktorius yra žmogiškieji kontaktai. PAR – dar ne iki galo atrasta ir neišnaudota, bet milžinišką potencialą turinti mūsų veiklos kryptis“, – įvertino D.Degutis.
Turėdami milijardines imperijas jie svajoja apie bakūžę Lietuvoje prie ežerėlio, kur būtų kelios vištos, karvė. Tai būtų to milijardieriaus kampelis jo sielos atgaivai.
Lietuvos pramonininkų konfederacija irgi neabejoja, kad PAR gyvenanti litvakų bendruomenė gali tapti ta jungtimi, su kuria užmezgus ryšius, būtų galima sėkmingai plėtoti verslo santykius Lietuvai dar nepažintoje žemėje – piečiausioje Afrikos valstybėje.
Apie tai kalbėta Pramonininkų konfederacijos surengtoje diskusijoje „Lietuva – Izraelis – PAR: verslo trikampis“. Seminare įžanginį žodį taręs Lietuvos ir Izraelio Prekybos rūmų vykdomasis direktorius Vytis Mackevičius teigė, kad PAR – viena dinamiškiausių augančių ekonomikų per pastarąjį dešimtmetį. Jos rinka didelė, tačiau Lietuvos verslininkų dar visai neištyrinėta.
„Galima į ten eksportuoti, daryti bendrus verslo projektus, galima importuoti iš ten ir būti jų atstovais. Kas pirmesnis ateis į šią rinką, tas bus gudresnis“, – lietuvišką patarlę pritaikė V.Mackevičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad įsitvirtinus PAR, ši šalis galėtų tapti puikiu tramplinu žengiant į kitų Afrikos šalių rinkas. „Tų, kurie bandė daryti verslą su juodąja Afrikos dalimi, istorijos yra labiau kaip nuotykių istorijos negu sėkmingo verslo pavyzdžiai. PAR, būdama pati stipriausia Afrikos ekonomika, jau 20 metų sėkmingai plėtojo verslo ryšius su visomis Afrikos valstybėmis, turi su jomis atstovybes, kontaktus, yra pramynusi kelius. Taigi, žiūrint į galimą bendradarbiavimą su PAR, turėtume atsiminti, kad tai gali būti atspirtis toliau žengiant į daugelį Afrikos respublikų“, – kalbėjo V.Mackevičius.
Emigraciją gaubia mitai
Apie 80 tūkst. PAR žydų yra kilę iš Lietuvos. Litvakai sudaro beveik 90 proc. visos žydų bendruomenės. Tai žydai, iš Lietuvos išvykę ekonominės migracijos epochoje.
Viešosios įstaigos „Šiaurės Jeruzalė“ direktorė Anna Avidan yra pastebėjusi, kad litvakų atsiradimo PAR istorija yra apipinta daugybe mitų, kurių dauguma nėra teisingi.
„Žydai visada turėjo pinigų, bet sugalvojo turėti dar daugiau, todėl žinodami, kad PAR yra aukso kasyklos, ten iškeliavo“, – vieną tokių mitų yra pateikusi A.Avidan.
„Migracija į PAR iš esmės vyko 1920-aisiais. Taip, kaip šimtai tūkstančių lietuvių geresnio gyvenimo vyko ieškoti į JAV, taip ir žydai laimės ieškojo svetur. O tai, kad tiek daug jų atsidūrė PAR, nulėmė labiau atsitiktinumas nei dėsningumas: kai pirmieji migrantai iš Lietuvos pasiekė Londoną, kelios didesnės žydų grupės įsigijo pigesnius bilietus kelionei laivu į PAR, mat į JAV bilietai buvo brangesni. Nuvykę į PAR ir pamatę dideles galimybes verslui, jie puolė skubiai raginti gimines, draugus atvykti. Tokiu būdu iš lūpų į lūpas tarp Lietuvos žydų ir pasklido garsas apie PAR“, – paaiškino D.Degutis.
Svajonėse – bakūžė prie ežero
D.Degutis pastebėjo, kad PAR litvakų domėjimasis Lietuva – unikalus ir pribloškiantis: „Jei kas nors pasaulyje be mūsų dar taip mėgsta šaltibarščius, tai tik PAR litvakai. Buvau priblokštas juodaodės tarnaitės rankomis pagamintų šaltibarščių, bulvių plokštainio, lietuviškai marinuotos silkės, žuvies maltinukų skonio – visai toks kaip mūsų tėvų ir senelių.“
Lietuvos ambasada Izraelyje sulaukia PAR litvakų užklausų apie turizmo Lietuvoje galimybes. „Jie nori apžiūrėti Lietuvą kaip savo senelių tėvynę, klausia, kaip surasti vieną ar kitą vietą“, – sakė D.Degutis.
Be to, anot jo, ieškoma ne tik savo šaknų, bet ir būdų užmegzti verslo santykius.
„Tarp Pietų Afrikos litvakų yra didžiausių pasaulyje kompanijų vadovai, Pietų Afrikos Aukščiausiojo teismo pirmininkas, deimantų biržos vadovas, nacionalinio banko vadovas ir t.t. Mums labai smagu, kad didžiausios Johanesburgo biržoje listinguojamos kompanijos įkūrėjas ir savininkas, valdantis 14 mlrd. dolerių vertės imperiją, kurioje dirba 120 tūkst. žmonių 26 pasaulio šalyse, įsigijo įmonę Kaune, kuri šiuo metu plečia savo veiklą“, – kalbėjo D.Degutis.
Jis išreiškė viltį, kad Lietuva ras būdų įsteigti ir diplomatinę atstovybę Pietų Afrikoje, kuri prisidėtų prie ryšių su PAR litvakais stiprinimo.
„PAR litvakai savo karjerose yra pasiekę įspūdingų aukštumų, gali gyventi labai plačiai. Kas jiems ta Lietuva? Tai – jų senelių žemė. Turėdami milijardines imperijas jie svajoja apie bakūžę Lietuvoje prie ežerėlio, kur būtų kelios vištos, karvė. Tai būtų to milijardieriaus kampelis jo sielos atgaivai. Jam čia viskas patinka – ir oras, ir maistas“, – neabejojo ambasadorius.
Lietuvos užsienio prekyba su Izraeliu
* 2011 m. Izraelis buvo 43–čia (0,12 proc. viso Lietuvos prekių eksporto) didžiausia Lietuvos eksporto bei 53-čia (0,05 proc. viso Lietuvos prekių importo) didžiausia Lietuvos importo rinka.
* 2012 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su 2011 m. sausio–rugsėjo mėn., prekių eksportas į Izraelį augo 27,4 proc., arba 15,3 mln. Lt, kai bendras Lietuvos prekių eksportas augo 10,6 proc. Iš 2012 m. eksportuotų prekių į Izraelį net 97,8 proc. buvo lietuviškos kilmės prekių eksportas.
* Prekių importas iš Izraelio tuo pačiu laikotarpiu augo 36,4 proc., arba 11,1 mln. Lt, kai bendras Lietuvos prekių importas augo 7,7 proc. 2012 m.
Šaltinis: VšĮ „Versli Lietuva“ inf.
Lietuvos užsienio prekyba su PAR
* 2011 m. PAR buvo 67-ta (0,05 proc. viso Lietuvos prekių eksporto) didžiausia Lietuvos eksporto bei 73–čia (0,01 proc. viso Lietuvos prekių importo) didžiausia Lietuvos importo rinka.
* 2012 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su 2011 m. sausio–rugsėjo mėn., prekių eksportas į PAR mažėjo 26,5 proc., arba 5,8 tūkst. Lt, kai bendras Lietuvos prekių eksportas augo 10,6 proc. Iš 2012 m. eksportuotų prekių į PAR net 94,7 proc. buvo lietuviškos kilmės prekių eksportas. Prekių importas iš PAR tuo pačiu laikotarpių augo 11,8 karto, arba 98,2 tūkst. Lt, kai bendras Lietuvos prekių importas augo tik 7,7 proc.
Šaltinis: VšĮ „Versli Lietuva“ inf.
