Todėl bendri įsigijimai, skirti trijų šalių gynybos stiprinimui, vystomi atsižvelgiant į kelias prioritetines sritis – didelio mobilumo artilerijos raketų HIMARS sistemų pirkimas, įskaitant ir bendrą HIMARS pajėgumų integravimą į šalių gynybos planus, taip pat integruotų oro ir priešraketinių gynybos sistemų įsigijimai, regioninio jūrinės situacijos suvokimo pajėgumo (angl. – Maritime Situational Awareness) vystymas bendrai Baltijos šalių gynybai, amunicijos didinimas, specialiųjų operacijų pajėgumų stiprinimas.
Taip pat pastariasiais metais išskirtos ir kitos galimos sritys bendriems Baltijos šalių pirkimams, kurios apima amunicijos, konteinerizuotų medicininių pajėgumų įsigijimą – šis sąrašas nuolat atnaujinimas. Dar viena bendra Baltijos šalių bendradarbiavimo sritis – drauge ieškoti ginkluotės atstatymo būdų, būtinų dėl Ukrainai perduotos ginkluotės ir kitų karinės industrijos keliamų iššūkių.
Bendras didelio mobilumo artilerijos raketų sistemų „Himars“ įsigijimas
2022 metų pabaigoje Lietuva ir Estija pasirašė susitarimą su JAV dėl didelio mobilumo artilerijos raketų HIMARS sistemų įsigijimo, o Latvija tokį susitarimą ketina pasirašyti šiemet. Pirmieji sistemų HIMARS pristatymai į Baltijos šalis numatyti 2025 metais. Taip pat Baltijos šalys aktyviai bendradarbiauja tariantis su JAV dėl HIMARS sistemų integravimo, pvz. personalo apmokymo, sistemų priežiūros ir išlaikymo.
Pagal HIMARS įsigijimo sutartį, Lietuvos kariuomenei perkami 8 paleidimo įrenginiai su kovine ir mokomąja amunicija, kurią sudarys skirtingų tipų ir kovinių charakteristikų valdomų raketų komplektai, įskaitant 300 km efektyvaus šūvio nuotolio sistemas ATACMS. Kartu bus įsigyta mokomoji ir HIMARS sistemų priežiūrai reikalinga įranga, personalo apmokymo bei sistemų įdiegimo ir integravimo į NATO ilgojo nuotolio raketinės gynybos tinklą paslaugos.
Preliminari Lietuvos sutarties vertė – apie 495 mln. JAV dolerių. Sutartį įgyvendins JAV įmonė „Lockheed Martin“. Perkama artilerijos raketų sistema yra suderinama su kitomis Lietuvos kariuomenės naudojamomis technologijomis, todėl ją bus lengviau integruoti į esamus gynybos planus ir taip didinti atgrasymą.
Kiti kartu su Baltijos šalimis vykdomi įsigijimai
Lietuva, Latvija, Estija ir Švedija 2021 metais pasirašė ilgalaikį bendrą prieštankinės „Carl Gustaff“ amunicijos įsigijimo susitarimą. Lietuva šio tipo prieštankinei amunicijai skiria maždaug 52 mln. eurų. Kiekvienais metais užsakymai šiai amunicijai atnaujinami.
2022 metų pabaigoje, Lietuva, kartu su Estija, pasirašė du bendrų įsigijimų susitarimus dėl amunicijos ir medicininės įrangos (ROLE1 ir ROLE2) įsigijimų. Pagal šiuos susitarimus Lietuva įsigytų medicininės įrangos už maždaug 20 mln. eurų, amunicijos – už 60 mln. eur. Šiuo metu vyksta pirkimo procedūros, sutarys planuojamos pasirašyti artimiausiu metu.
Kartu su Latvija, Lietuva vykdo derybas dėl galimo bendro patrulinių laivų su įranga įsigijimo. Lietuvos pirkimo preliminari vertė sudaro apie 20 mln. eurų.
2023 metų įsigijimai, skirti Lietuvos kariuomenei
2023 metais Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos planuoja organizuoti ir vykdyti arba koordinuoti pirkimų už 753 mln. eurų. Pagrindiniai šiais metais planuojami nauji projektai, kuriais bus stiprinami Lietuvos kariuomenės pajėgumai: vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos (II etapas), trumpojo nuotolio mobilios oro gynybos sistemos MSHORAD, taktinės nešiojamos ir mobiliosios elektroninės kovos sistemos, mikro klasės bepiločių orlaivių sistemos, pistoletų – kulkosvaidžių įsigijimų projektai.
Taip pat toliau tęsiami pagrindiniai projektai, vykdomi strateginiai įsigijimai, stiprinantys Lietuvos kariuomenės kovinę galią.
