„Buvo kalba apie tai, kaip padaryti, kad Vilniuje „Uber“ atsirastų. Aišku tik viena, kad Lietuvos reguliacinėje aplinkoje ne viskas iki galo yra sklandu. Mes sutarėme, kad jie atsiųs kai kuriuos dalykus, kuriuos dar reikia patvarkyti. Daugeliu atveju, tai yra ne savivaldybės, o daugiau nacionaliniai dalykai. Kiek apsitarėme, tai, ko gero, netrukdytų Vilniuje vykdyti pilotinį projektą, o tuomet derinti reguliacinius dalykus“, – penktadienį po susitikimo su įmonės atstovais Rytų Europoje BNS sakė R.Šimašius.
Jis tikino, kad šiuo metu iš bendrovės laukiama detalaus reikalavimų, kurie trukdo vykdyti verslą Lietuvoje, sąrašo, o dėl reikiamų teisės aktų pakeitimų esą bus kalbamasi ir su Vyriausybe.
Šiam verslui, Vilniaus vadovo teigimu, kol kas kliudo „saugumo, techninio lygio išlaikymo ir atsakomybės“ reglamentavimas Lietuvoje, pavyzdžiui, prievolė teikiant taksi paslaugas turėti plafoną, taksometrą, geltonos spalvos numerį, būti išlaikius specialų egzaminą. Tuo metu „Uber“ šių principų netaiko. Be kita ko, bendrovė, priešingai nei tradicinis taksi, neteikia paslaugų, kuomet į automobilį galima įsėsti tiesiog gatvėje.
Anot R.Šimašiaus, nuo kitų panašias paslaugas teikiančių įmonių „Uber“ labiausiai skiriasi tuo, kad joje vairuotoju tapti gali praktiškai kiekvienas sostinės vairuotojas, turintis standartus (išvaizdos, amžiaus) atitinkantį automobilį, taip pat skaidria apmokėjimo už kelionę sistema.
„Kas labiausiai krenta į akis, tai „Uber“ ir panašių kompanijų principas, kad atsiskaitoma be grynųjų, o per mobilų telefoną ir kelionės kaina yra žinoma iš anksto pagal GPS, elektroninių žemėlapių metodikas. Tai žymiai pažangesnė technologija, nei taksometrų, siekiant išvengti klientų apgaudinėjimo“, – taksi alternatyvos veikimo principus pristatė meras.
R.Šimašiaus nuomone, naujo paslaugų teikėjo atėjimas į sostinės rinką būtų naudingas tiek vairuotojams, tiek keleiviams, Vilniaus svečiams, tačiau šiam verslui esą nebūtų teikiama jokių prioritetų.
„Be abejo, tai yra rimtas iššūkis taksi verslą organizuojančioms kompanijoms. Bet verslas turi tarnauti klientams ir darbuotojams, o ne atvirkščiai. Šia prasme, konkurencija tik į naudą – kuo geresnes paslaugas siūlo verslas, tuo jis bus sėkmingesnis. „Uber“ neturi turėti jokių išskirtinių teisių, tiesiog jiems neturi būti „sudaryta kliūčių“ diegti naujesnį verslo modelį, kurio nebuvo iki šiol“, – sakė meras.
JAV, San Franciske, įsikūrusi bendrovė „Uber international“ veikia 60-yje pasaulio valstybių, tarp jų – Estijoje bei Lenkijoje. Bendrovė veikia per mobiliąją aplikaciją, kurią įsidiegę vartotojai gali išsikviesti vairuotojus, naudojančius savo asmeninius automobilius.
Dėl „Uber“ veiklos šiemet vyko dideli taksi vairuotojų protestai Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, taip pat Kolumbijoje, Kinijoje. Mobili aplikacija dėl nesąžiningos konkurencijos ir trūkstamų leidimų buvo uždrausta Ispanijoje, dėl incidentų su keleiviais – Indijos sostinėje Delyje.
