„Mūsų valstybės norai buvo šiek tiek didesni, negu atsispindi Rygos viršūnių susitikimų rezultatai“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė parlamentaras.
Jo teigimu, Lietuva šiame susitikime tikėjosi, kad Rytų partnerystės šalims bus suteikta narystės ES perspektyva, garantijos dėl bevizio režimo bus suteiktos Gruzijai ir Ukrainai.
„Mandatuojant ministrą mes paprašėme, kad jis Užsienio reikalų tarybai paminėtų, kad Lietuvos pozicija yra ne europinė perspektyva Rytų partnerių valstybėms, o narystės ES perspektyva“, – sakė URK pirmininkas.
„Mūsų stipresnė pozicija (...) buvo ir dėl vizų liberalizavimo Gruzijai ir Ukrainai. Ypatingai Gruzijai“, – pridūrė B.Juodka.
Tuo metu Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas teigė, kad jau prieš viršūnių susitikimą buvo aišku, jog ES nenusiteikusi priimti konkrečių sprendimų dėl Rytų partnerystės šalių.
„Ne dėl pačių Rytų partnerystės šalių, daugiau dėl pačios Europos sąjungos, kuri nėra šiuo metu nusiteikusi plėstis“, – sakė G.Kirkilas.
Rytų partnerystės programoje dalyvauja Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. Rusija programą vertina kritiškai, siekdama išlaikyti savo įtaką buvusioms sovietinėms respublikoms.
ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas praėjusį ketvirtadienį ir penktadienį vyko Rygoje.
Jo deklaracijoje susitikimo dalyviai pareiškė, kad „pripažįsta partnerių europines aspiracijas ir europinį pasirinkimą“. Vakarų ir Pietų Europos šalys nepritarė siūlymams numatyti narystės ES perspektyvą.
