Nerimo sukėlė ir skaičiai
Nuotraukos su nupjautais medžiais Bernardinų kapinėse socialiniuose tinkluose ėmė plisti praeitą savaitę. Žmonės piktinosi ir pačiu procesu, ir skaičiais ant medžių, kurie esą gali reikšti, kad tokia to medžio eilė, iki jį nupjaus. O tie skaičiai įspūdingi – ir 147, ir net 246.
Feisbuko grupės „Gelbėkime Vilniaus medžius“ nariai atvirai reiškė nepasitenkinimą darbus suplanavusia Vilniaus savivaldybe, tikindami, kad kapinėse krito ir sveiki ar bent apysveikiai medžiai, kuriuos galbūt būtų užtekę apgenėti, sutvirtinti ar paremti.
Pasigedo visuomenės įtraukimo
Miesto antropologė Jekaterina Lavrinec parengė raštą, kuriame reikalaujama stabdyti kirtimus Bernardinų kapinėse. Jame teigiama, kad darbai turi sustoti, kol savo išvadas pateiks Visuomeninė želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, o su ja esą nebuvo konsultuojamasi prieš pradedant įgyvendinti projektą.
„Vilniaus savivaldybės platintame pranešime apie Bernardinų kapinių tvarkymą buvo nurodoma, kad siekiama išsaugoti kuo daugiau želdinių, o bus šalinami pavojingi medžiai. Šiandien gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi kirtimų dokumentacija, iš kurios matyti, kad kertama masiškai, kirsti pažymėti medžiai net augantys ne prie kapų, o kelmai atrodo sveiki.
Tokie radikalūs kirtimai neatitinka klimato krizės padarinių suvaldymo priemonių ir prieštarauja darnaus vystymosi orientyrams bei visuomenės nuolat reiškiamai užklausai dėl žalios aplinkos puoselėjimo“, – rašoma J.Lavrinec parengtame rašte.
Taip pat jame keliami klausimai dėl projekto, ar buvo atlikta želdynų būklės ekspertizė, ar žadama medžius atsodinti.
„Visuomenė kaskart aštriai reaguoja į bet kurį istorinio želdyno naikinimą, ir argumentai dėl „pavojingų medžių“ turi būti labai aiškiai dokumentiškai pagrįsti – pranešimų spaudai nepakanka. Šis ir panašūs „sutvarkymai“ tik didina nepasitikėjimą savivaldybe želdynų tvarkymo ir želdinių priežiūros srityje – ar galima pagaliau pradėti taikyti sąmoningą želdinių politiką Vilniuje, kuri prasideda nuo apsaugos, gydymo ir sutvirtinimo?“ – klausiama rašte.
Savivaldybė: medžiai sensta
Giedrė Čeponytė, Vilniaus savivaldybės Želdynų skyriaus vedėja, pripažįsta, kad informacijos apie būsimus darbus Bernardinų kapinėse pritrūko – esą išties pranešimo spaudai yra per mažai, reikėtų stengtis naujienas pateikti ir tikslinėms grupėms, žmonėms, kuriems išties rūpi Vilniaus želdynai.
„Galbūt pranešimas buvo per tylus ir nepasiekė tos tikslinės auditorijos, tai akmenukas į mūsų daržą, reikia pasitempti šioje srityje. O vyksta tai, kad kapinėms jau daugiau nei 200 metų, kai kuriems medžiams ne ką mažiau. Medžiai auga, sensta. Jie sukuria tų kapinių dvasią, atitinkamą atmosferą, Lietuvoje jau mažėja kapinių su dideliais medžiais – priežastys labai įvairios: kad antkapis būtų be spyglių, kad lapai nekristų, kad kiekvienas darželiu pasidomėtų kaimynų ar pasigirtų savo darželiu ant kapo. Tokią turime kapinių kultūrą“, – kalbėjo G.Čeponytė.
Kapinėms jau daugiau nei 200 metų, kai kuriems medžiams ne ką mažiau. Medžiai auga, sensta.
Ji priminė šių metų pavasarį praūžusį škvalą, kai vėjo gūsiai įsisuko toje vietoje ir išvertė nemažai medžių Bernardinų kapinėse, buvo sugadinta paminklų, dalis jų – kultūros paveldo objektai, taip pat tvorelių, skulptūrų.
„Žmonės tada matė, kad niekas nepjauna senų medžių ir tie medžiai gadina antkapius, kapavietes, o dar, neduok Dieve, užgrius ant vaikštančio žmogaus. Tos kapinės juk gausiai lankomos, tai pasivaikščiojimo oazė, nors kapinės yra neveikiančios, nelaidojama ten, naujų kapaviečių nebeskiriama. Tada griebtasi daryti papildomą inventorizaciją ir tuos 46 medžius pripažinome pavojingais – auga ir iš paminklo, pakriaušės ar kalniuko, jų šaknys nesikabina taip, kaip turėtų, kad laikytų tą kokių 500 kg medį, tai pavojinga“, – teigė G.Čeponytė.
Tvirtins specialiais diržais
Ji užtikrino, kad niekas neketina iškirsti daugiau nei 200 medžių Bernardinų kapinėse, ir teigė negalinti paaiškinti, iš kur tokie skaičiai ant medžių galėjo atsirasti bei ką jie reiškia. Tačiau planuose tebuvo ir tebėra 46 pavojingiausi medžiai.
Dar žadama sutvirtinti keliasdešimties medžių lajas specialiais diržais, tada grėsmės nekels šių medžių šakos. Apie parėmimą, kurį mini visuomenininkai, anot G.Čeponytės, kalbų nebuvo, nes kapinėse tai padaryti būtų sudėtinga, neaišku, kokio dydžio tos atramos turėtų būti, iš ko padarytos ir t.t.
46 medžius pripažinome pavojingais – auga ir iš paminklo, pakriaušės ar kalniuko, jų šaknys nesikabina taip, kaip turėtų, kad laikytų tą kokių 500 kg medį.
Šie darbai Bernardinų kapinėse suplanuoti po gegužės sniego. Tada suskaičiuota, kad iš viso Bernardinų kapinėse yra apie 300 medžių, didžioji jų dalis, kaip sako G.Čeponytė, yra pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką blogos būklės, bet avariniai tik kai kurie, būtent tokie ir buvo šalinami. Tarp pastarųjų yra keturios mažalapės liepos, 2 karpotieji beržai, 25 paprastieji klevai, po kelias tuopas, uosius, tujas ir net obelis.
Ateityje savivaldybė ketina pasitelkti ne tik specialistus, bet ir prietaisus – specialius tomografus, kurie siųsdami garsinį signalą išaiškina, kokio dydžio puvinys yra kamiene. Tai daro ir arboristai, dendrologai. „Eisime prie senųjų medžių, jeigu pavyks mums tą įrangą gauti, turėsime pinigų. Nes tikrai matome poreikį, mūsų valdžia mato poreikį“, – kalbėjo specialistė.
Ragina tikėti specialistais
G.Čeponytė tikino, kad kiekvienas medis buvo apžiūrėtas ir tai darė specialistai: „Turime tokią metodiką, kokią turime. Specialistai, žinodami medžio rūšį, mato grybą, augantį ant kamieno ir net pagal tai gali nuspręsti, ar viduje yra drevė, kokio ji dydžio. Ar tas grybas valgantis medį, gadinantis jį, ar ne, matosi drevių, plyšių išoriniai požymiai. Kiekvienas tas medis tikrai buvo apčiupinėtas.
Gal tik nupjovus medį ir matosi gan baltas kelmas, bet aš manau, kad ir tuose kelmuose matėsi tamsesnių dėmių, ruožų. Gal akivaizdaus puvinio ir nematyti, kaip mes jį įsivaizduojame. Jeigu kelmas kietas, bet patamsėjęs, vadinasi, puvinys ar drevė buvo aukščiau.“
Todėl esą priekaištus beriantys žmonės arba turėtų eiti kartu su specialistais ir pasidomėti tų medžių būkle, arba atidžiau pasidomėti. Bet savivaldybės atstovė pabrėžė ir tai, kad net ir nupjovus pavojingus medžius per audrą gali būti išverstas koks nors visiškai sveikas medis – taip kartais nutinka.
