Briuselyje nuo sekmadienio vykstančiose derybose dėl svarbiausių institucijų vadovų postų daugiausia dėmesio skiriama ne geografiniam ar lyčių balansui, o partinei priklausomybei.
„Partinė politika ima viršų“, – BNS sakė aukšto rango diplomatas.
Apie šias tendencijas BNS pirmadienį kalbėjo keturi su ES veikla susiję pareigūnai iš skirtingų institucijų, tačiau jie nesutiko būti cituojami dėl klausimo jautrumo.
Grybauskaitės „yda“ – nepartiškumas
Vokietijos ir Prancūzijos lyderių pasiūlymą, kad Europos Komisijos pirmininku taptų socialistų kandidatas olandas Fransas Timmermansas, sekmadienį atmetė dešiniuosius vienijanti Europos liaudies partija (EPP).
Partiniuose pasitarimuose, kuriuose svarstomi kandidatai, nedalyvavo nei Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, nei premjeras Saulius Skvernelis, nei kiti šalies politiniai lyderiai.
Jokiai partinei Europos politinei šeimai nepriklauso ir išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda.
Lietuvių įsitraukimą į partines derybas stabdo tai, kad pagal Konstituciją prezidentas negali priklausyti partijai, o pagal susiklosčiusią tradiciją būtent prezidentas atstovauja Lietuvai viršūnių susitikimuose.
Keli diplomatai sakė, kad D.Grybauskaitės nepartiškumas gerokai sumažino jos šansus tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininke, nors ji puikiai atitinka kitus kriterijus – turi didelę europinę patirtį, yra moteris ir atstovauja Rytų Europos regionui.
„Partijų įtaka auga, o mūsų kaip mažesnės šalies galimybės paveikti procesus ir gauti vieną ar kitą postą mažėja“, – sakė kitas diplomatas.
Provinciali politika?
Diplomatai pabrėžia, kad pastarasis viršūnių susitikimas atspindi ilgalaikę tendenciją – europinių partijų grupių įtaka stiprėja jau kelerius metus.
Europinės partijos tampa vis svarbesnės priimant sprendimus, o Lietuva partiniame žaidime beveik nedalyvauja, išskyrus EPP.
Praktiškai prieš kiekvieną Vadovų Tarybą įvyksta partiniai susitikimai, kuriuose būsimus klausimus derina toms pačioms politinėms grupėms priklausantys lyderiai.
Nors bet kokio Lietuvos prezidento įsitraukimas galėtų kelti abejonių dėl to, ar tai dera su konstituciniu nepartiškumo principu, kituose formatuose aktyvumo nerodo patys Lietuvos politikai.
Europinėse partinėse struktūrose iš lietuvių aktyviausiai matomi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, kitos partijos veikia gerokai pasyviau.
„Europinės partijos tampa vis svarbesnės priimant sprendimus, o Lietuva partiniame žaidime beveik nedalyvauja, išskyrus EPP. Lietuvos politika šiuo aspektu yra gana provinciali“, – BNS sakė vienas diplomatas.
ES lyderių derybos dėl institucijų vadovų postų bus pratęstos antradienio vidurdienį Lietuvos laiku, iki tol tęsis intensyvios konsultacijos.
„Kol kas nieko nėra sutarta. Gali atsirasti naujų pavardžių, gali įvykti ir indikatyvūs balsavimai išsiaiškinti, kurie kandidatai turi daugiau šansų“, – BNS sakė tiesiogiai su derybomis susijęs diplomatas.
